Raudonas šviesoforas (Baigta)

20. Dovydas.

Vos tik uždaręs duris, širdyje pasijaučia tuštuma. Velnias! Širdyje? Rimtai? Kas čia per nesąmonės! Net nusipurtau nuo savo kvailų minčių.

- Oho, greitas seni. Jau nebepakeli?
Girdžiu lyg pro rūką Pauliaus linksma balsą.

- Ką?
Pats jaučiu, kad balsas kažkoks keistas. Šūdas.

- Kas nutiko?
Jau lyg rimčiau ir susirūpinęs paklausia draugas.

Mano mintys išskydusios, kas per mėšlas! Pasidulkinau su kažkokia merga ir jau nebesugebu nei galvoti nei judėti. Taip. Judėti. Prieinu prie jų ir nieko neatsakęs paimu stiklą viskio ir išgeriu. Tik tada susiimu. Tai tik seksas. Už kurį dar sumokėsiu. Taip ši žinia vėl man sugrąžina bent dalį smegenų.

- Pasidulkinom ir viskas.
Žvilgteliu į Paulių, kuris stebi mane ir truputį lyg susiraukia. Nespėjus vėl jam ko nors paklausti, nusuku akis į Joną, kuris atrodo lyg susinervinęs. Įdomu, mano, kad nusivyliau ar yra kažkas daugiau... Bet man tas daugiau nelabai patinka. Velnias. Koks skirtumas.
- Pinigus perduosi tu Jonai.

- Kaip pasakysi.
Nusukęs akis palinksi galvą Jonas.
- Karolina, atnešk mums daugiau išgert ir gal vyrukai ko rimčiau norėtų?
Jis nusijuokia, bet kažkaip labai jau dirbtinai. Mane tai pradeda erzinti. Kažkas jam nepatinka. Mačiau jo žvilgsnį kaip jis nurenginėjo akimis tą deivę, gal pavyduliauja?

- Kas negerai?
Neiškentęs paklausiu. Jaučiuosi sudirgęs po nuostabiausių orgazmų savo gyvenime, kurie matyt jai nėra jau tokie geri. Šūdas.

- Nieko, Dovydai, viskas gerai. Kas čia gali būti negerai?
Ir nusijuokia jau lyg normaliau.

Matyt man jau stogas važiuoja. Kai gryžau į Lietuvą man kažkas negerai. Nuo tada kai pamačiau Mėtą. Velnias, tikrai nenoriu dar ir apie ją galvoti. Jau užtenka man tos paslaptingosios, kuri sutrypė mano ego. Dar niekada gyvenime nebuvau toks skubus ir tuo labiau, kad baigęs vėl būčiau pajėgus iš karto. Tai kažkas naujo ir neįmanomo. Bet visiems būna pirmas kartas. Viskas. Reikia pamiršti abi tas moteris, nors man jos kažkuo panašios. Abi mane užveda iki beprotybės. Nuo paauglystės laikų nebuvau toks netikęs. Patinka žaidimai, įžangos, glamonės. O čia... Šūdas. Per mažiau nei pusvalandį du orgazmai. Bent tiek gerai, kad ir ji patyrė jų. Jei gerai atsimenu tai tris tikrai. O gal suvaidino? Velnias.

- Nešk čia to kažko stipraus.
Susinervinęs sukomanduoju tai merginai. Ji net krupteli nuo mano balso tono, bet greit susitvardžiusi padaro kaip liepiama.

Po poros minučių stalas nuklotas alkoholiniais gėrimais ir kokso nors vežimu vešk. Velniop visus, šiandien užsimiršiu. Nesvarbu, kad dėl Dorotėjos buvau viso to mėšlo atsisakęs. Man to reikia, nes baigiu išprotėti. Nuo rytojaus pradėsiu galvoti tikiuosi tinkama galva ir viskas stos į savo vėžes.

- Na ką, kaip senais gerais laikais.
Paulius pakelia stiklą viskio, mes su Jonu pasekame jo pavyzdžiu ir susidaužiame.

- Pavarom.
Nusijuokiame ir vakaras prasideda.

Alkoholis liejasi per kraštus. Kokso takeliai sutraukiami greičiau nei padaromi. Jonas pasikviečia daugiau merginų, kurios mus pamačiusios pačios beveik pradeda lipti ant mūsų su Pauliumi. O taip. Viskas bus gerai. Nors dar per rūką atsimenu lyg mačiau, kad iš to kambariuko išėjo mano vyriškumo pažemintoja. Bet ji taip tyliai pasišalino, kad rodėsi lyg jos net nebuvo, tik spėjau pamatyti, kad ji lyg turi šviesius plaukus su rožinėmis sruogelėmis. Pro kokso apsunkusias smegenis lyg atsimenu dar viena deivę, kuri turėjo ir jas... Mėta...

Bet nespėjus to smegenims sugeneruoti, paskęstu rūke...