Raudonas šviesoforas (Baigta)

21. Mėta.

Neatsimenu, kaip iš ten išėjau. Tik žinau, kad Jonas man galvos nepaglostys už tai, kad pabėgau. Bet kitaip negalėjau. Tiesiog pirmą kartą gyvenime taip jaučiuosi. Nesuvokiu kaip viskas taip įvyko. Žinau, kad turbūt mano suvaidintas abejingumas jam gal ir nepatiko, bet kitaip pasielgti nesugebėjau. Žinau, esu dėl to bailė... Negalėjau ir nenorėjau, kad jis mane daugiau paliestų, nes jei atvirai, nemanau, kad tai buvo tik seksas. Tai buvo kažkas ko aš būdama dvidešimt penkerių nesuprantu. Niekada daugiau to nenoriu patirti.

- Melagė.
Sušnabždu pati sau ir priėjusi persirengimo kambarį sustingstu. Ką aš ką tik sau pasakiau?! Man visai protas pasimaišė. Kitaip negali būti. Man reik išsimiegoti ir gal kur garaže pažaisti su varikliais.

- Kaip sekėsi?
Krupteliu kai iš niekur nieko atsiranda Lukas.

- Velnias, Lukai. Išgąsdinai.
Ir taip rankos ir kojos drebėjo. Tai dabar ir širdies smūgį tuoj gausiu. Ak, tie vyrai!

- Nepyk, bet, kad lėkiai kaip akis išdegus. Šaukiau, net nesureagavai. Kas nutiko?
Priėjęs prie manęs bando lyg apkabinti ir aš leidžiuosi paskęsti jo glėbyje.
- Man kažkam subinę išspardyti?
Sumurma šiek tiek atsitraukęs ir nužvelgęs mane. Tikiuosi neatrodau taip šūdinai kaip jaučiuosi.

- Viskas gerai. Tiesiog antrą kartą vėl pasirašiau...
Jis supranta apie ką aš. Tik linkteli ir laukia mano tolimesnių žodžių. Bet aš jų neturiu. Kaip jam paaiškinti kas nutiko, jei net pati nesugebu suprasti.

- Jei atvirai tai atrodai kaip labai gerai išdulkinta.
Po perkūnais. Bet dėl jo žodžių abu šiek tiek nusijuokiame.

- Dieve ir kodėl tu gėjus. Juk žinai, kad aš tave myliu.
Vėl stipriai jį apsikabinu, o jis tik dar labiau pradeda kikenti.

- Žinai, kad ir aš tave myliu.
Bet tai nuskamba, kažkaip labai rimtai, todėl pakeliu akis, kad mūsų žvilgsniai susitiktų.
- Man visada būsi svarbi ir gali viską papasakoti. Visada. Girdi? Visada išklausysiu ir padėsiu kuo tik galiu.
Užsimerkiu, nes jaučiu kaip pradeda kauptis ašaros. Man čia kažkas naujo. Paskutinį kart verkiau turbūt kai tėvas mus paliko. Galvojau, kad ašarų latakų jau nebeturiu.

- Viskas gerai.
Sumurmu paslėpusi akis. Kažkokia nesąmonė. Jaučiuosi sutrikusi ir pasimetusi. Seksas yra seksas. Susiimk!
- Patyriau tris orgazmus.
Bandau pajuokauti, jis tik tvirčiau mane apkabina. Velnias. Neišeis nuo jo paslėpti, kad esu sutrikusi.
- Gerai, man kažkas atsitiko, nesuprantu kas.
Galiausiai išpyškinu vienu atsikvėpimu.

- Jis turbūt buvo geras, jei jau per pusvalanduką apdovanojo tave trimis orgazmais. Geri jie buvo?
Jau linksmiau sukužda.

- Tas ir baisiausia, kad buvo nuostabiausi...
Jis žino, mano nusistatymus ir elgesio metodus. Pasidulkini ir pamiršti, jokių jausmų.

- Tave tai išgąsdino?
Švelniai paklausia Lukas. Jis puikiai mane supranta. Šūdas. Pačio tėvai atsižadėjo kai sužinojo, kad jis gėjus, nors mūsų istorijų tikrai negalėtume lyginti.

- Aš pabandžiau jam parodyti, kad tai nieko nereiškia ir manau, kad jį įskaudinau.
Mano balsas truputį sudreba.
- Ir manau, kad pirmą kartą jaučiuosi dėl to siaubingai. Pasakyk, kad aš kalė ir padariau taip kaip reikia.

- Manau, kad tu kalė ir padarei taip kaip reikia.
Jis atkartoja mano žodžius ir mes abu nusijuokiame.
- Eik namo, Jonas abejoju, kad šiandien tavęs jau pasigęs, o jei ką pasakysiu, kad aš tave paleidau.

Dar kartą atsisveikinęs Lukas išeina ir palieka mane vieną. Greit negalvodama, kas bus persirengiu kaip robotas ir išeinu iš klubo. Einu link automobilio. Reikia grįšti namo, išsimiegoti ir rytoj blaivia galva viskas atrodys kitaip. Bent jau to tikiuosi.

- Palauk. Sustok.
Tamsoje pasigirsta balsas ir mano kūnas įsitempia. Po galais.