Raudonas šviesoforas (Baigta)

13. Mėta.

- Greičiau!
Šūkauju vairuodama automobilį.

Kaip mane jie užkniso. Ar galima judėti dar lėčiau? Aš vėluoju į suknistą darbą. Trinkteliu per vairą. Kas dar šiandien gali nutikti?! Šūdas! Kažkoks košmaras. Bet jei rimtai tai mano košmaro vardas Dovydas. Absurdas. Tai prieštarauja mano taisyklėms, joks vyras negali įsigauti į mano mintis, nebent porai valandų... O aš apie poną tobula sėdynė galvoju nuolatos. Po galais.

Šiaip ne taip nusigaunu iki darbo. Šaunu, vėluoju tik pusvalandį. Nudės mane Lukas.

- Kur buvai? Jau ketinau skambinti.
Velnią mini velnias čia. Aš tik pro duris spėjau įeiti.

- Žinau, atleisk. Kamščiai. Kažkoks subingalvis įlėkė į autobuso stotelę.
Pro sukąstus dantis ištariu.

Jis tik keistai žiūri į mane. Myliu Luką, jis vienas iš dar man likusių draugų. Šiaip jis labai karštas, kūnas dieviškas, žiauriai rūpestingas, mielas iki nebegalėjimo, pats geriausias klausytojas, atisiduočiau jam net čia pat ant baro... Bet jo nedominu, jis gėjus... Gyvenime nėra teisybės...

- Gerai pupa, tik kitą kart pranešk, nenoriu jaudintis.
Ir taip atsiduriu jo meškos glėbyje. Jis kvepia dieviškai. Na kodėl jis gėjus?! Jei atvirai tai bandžiau jį palaužti. Gal du kart stengiausi nugirdyti ir priversti permiegoti, deja nieko neišėjo. Kaip gaila...

- Kada mane pamylėsi?
Sukuždu jam prie ausies. Jis tik nusikvatoja, mane atstumia ir nueina už baro.

- Juk žinai, kad jei kada norėsiu pamylėti moterį tu būsi pirma?
Jis man mirkteli ir pradeda valyti baro paviršių.
- Bet deja, manau, kol tai nutiks pradės kiaulės skraidyti, su jumis moterimis labai sunku.
Dramatiškai atsidūsta. Abu nusijuokiame. Tiesa.

- Žinai, kad su manim lengva, aš siūlau tik savo kūną, gal valandai ar daugiau.
Koketiškai mirkteliu, jis tik prunkšteli.

- Žinau. Gana kalbų, šiandien vėlavai, todėl bosas siunčia tave į VIP'ą.
Apsimeta, kad sako tai piktai, bet akyse šoka velniukai.

- Šūdas, vėl turtingi šmikiai.
Sumurmu, tačiau Lukas išgirsta ir pakelia antakius, lyg laukdamas atsakymo, bet aš tik papurtau galvą, tikrai jam neaiškinsiu apie žalių akių savininką, kuris sujaukė mano mintis. Velnias. Kaip užkniso, kodėl vis vėl ir vėl jį prisimenu. Susiimk, po perkūnais, Mėta.

Daugiau nieko nesakusi patraukiu į personalo kambarį. Jame persirengiu klubo aprangą, kuri susideda iš labai aptemptų marškinėlių su gilia iškirpte ir trumpu sijonėliu, kuris vos dengia užpakalį. Gal kitai naiviai ir droviai merginai tai pasirodytų vulgaru, bet tokiai kaip man tai vienodai. Čia mokamas labai didelis atlyginimas, be to gana geri arbatpinigiai, ypač VIP'e. Tik po šiandienos įvykių visai ten nenoriu. Dirbdama čia beveik metus visada su mielu noriu ten eidavau, aišku pirmus mėnesius manęs ten niekas neleido, reikėjo pasirašyti konfidencialumo sutartį. Iš pradžių nesupratau kodėl, bet padirbusi savaite, paaiškėjo, kad ten neviskas legalu. Narkotikai, pokeris, merginos... Pati buvau nupirkta už nemaža sumą pinigų, tačiau jokios prievartos. Man jis patinko, būčiau permiegojus ir be pinigų, seksas man patinka, plius jokių jausmų ar pasiaiškinimų, taip dar geriau.

- Mėta, šiandien į didžiąją lože. Svarbūs klientai, tiksliau draugai. Pasistenk būti kuo geresnė, gausi dvigubai už tai.
Net nepasibeldęs užėjo bosas. Gerai, kad jau apsirengusi, liko tik aukštakulniai.

- Gerai, Lukas jau perspėjo. Su kuo dar dirbsiu?
Maudamasi batelius paklausiu.

- Karolina. Ji jau ten, kadangi vėlavai, tad ji jau aptarnauja, tu šoksi.
Velnias, nesiseka, o tik baigiau rengtis.

- Su kauke? Ar kaip visada?
Mintyse siunčiu jį velniop, tačiau išlieku rami ir net dirbtinai nusišypsau.

- Jiems reikia gero šou. Manau su kauke, taip parodysim kažką įdomaus.
Jis nužvelgia mane, šiek tiek prisimerkęs, žinau, kad jam patinku, nekart siūlė užsiimti seksu, tačiau dideliam jo nusivylimui visada atsisakydavau. Jis man kažkoks keistas ir įtartinas. Be to viršininkas, nenoriu paskui problemų.

- Gerai...
Linksmai sušunku ir jis dar kelias akimirkas paspokso ir išeina. Pagaliau...

Šūdas, reiks pasistenk. Pirmyn Mėta, tu gali. Tik šį kart kažkoks kirminas graužia, kad kažkas bus blogai, labai blogai...