Raudonas šviesoforas (Baigta)

58. Dovydas.

Kai privažiuoju prie namų, jau yra visai tamsu. Matau, kad namuose nedega nei viena šviesa. Pradedu panikuoti, kad gal per ilgai negrįžau... Šūdas. Jei ji pabėgo, tai tikrai surasiu ją ir ji tikrai kokia savaite negalės atsisėsti ant savo tobulos subinės. Po velnių. Aš vėl jos noriu. Ar kada praeis tas nesveikas noras ją dulkinti ir dulkinti?

Kai ji mane išvijo iš mano sušiktų namų buvau labai piktas, bet pavažinėjęs po miestą nusiraminau. Kažkodėl jaučiu, kad ji niekada negalėtų įskaudinti mano sesers. Dieve, kai ji ją užstojo net nuo manęs, aš ją dar labiau susižavėjau, jei tai apskritai įmanoma. Tai ką jaučiu Mėtai yra kažkas antgamtiško ir negaliu to kontroliuoti. Tai mane veda iš proto. Visada pasižymėdavau apsoliučia savikontrole, to reikalavo darbas ir supanti aplinka. Tikrąjį mano veidą geriausiai žinojo gal tik Paulius, net prie Doratėjos dažnai užsidėdavau kaukes. Velnias. Manau ji nualptų sužinojusi ką mes darėme namie su Mėta ir niekada daugiau nesėdėtų nei ant sofos, nei kur aš ją buvau paėmęs.

- Šūdas.
Jaučiu kaip mano draugužis pasidaro kietas ir didelis, nuo prisiminimų apie ją. Susinervinęs perbraukiu per plaukus rankomis ir trenkiu per vairą. Bandau surasti telefoną ir pažiūrėti ar jos man skambino, bet kišenėje apčiuopiu medžiagos gabalėlį.
- Po perkūnais.
Tai jos kelnaitės. Išsitraukiu ir kelias akimirkas gniaužiu rankoje. Apsidairau, tamsu visur, todėl drąsiai prisitraukiu jas prie veido ir pauostau. Šūdas. Užuodžiu dar ją. Jaučiu kaip penis pradeda net pulsuoti. Velnias. Man reikia tai nuimti, nes mirsiu. Greit atsegu kelnių užtrauktuką ir patraukęs šiek tiek trumpikes išsimu savo varpą. Paimu Mėtos kelnaites ir jomis apvyniojęs apie savo draugužį pradedu smaukytis.

Po kelių stūmių sušnypčiu nuo artėjančios kulminacijos. Gal turėtų būti gėda, kad taip greit pasiekiu viršūnę, bet kai kalbama apie mano Mėtą, nieko negaliu sau padaryti. Baigiu į jos kelnaites ir nors turėjau nusileisti, bet mano draugužis vistiek toks pats didelis, gal tik spaudimo tokio nėra.

- Po galais.
Tik ji gali tai nuleisti.

Reikia eiti į vidų ir pažiūrėti kas įvyko kol manęs nebuvo. Todėl kol nesusigundžiau vėl nuleisti, išlipu iš mašinos. Paimu jos lagaminą, sąmoningai jo nepalikau, nenorėdamas, kad ji pabėgtų. Nors abejoju ar ją tai sulaikytų. Šūdas. Giliai įkvepiu kai atrakinu duris ir įeinu į vidų. Girdžiu kažkokius balsus, bet nelabai suprantu, kas tai. Tik suprantu, kad tai vyriški balsai. Tai man lyg buliui pamojuoti raudona spalva. Mintyse regu kai žudau, nežinau ką, bet man nesvarbu. Įlekiu į svetainę ir sustingstu. Tai televizorius. Kas per velnias? Kodėl pats apie tai nepagalvojau, aš darausi kažkoks pamišęs, man tikrai paranoja.

Apsidairau ir matau ant staliuko dvi tuščias vyno taures. Jos gėrė? Aš susiraukiu. Nors aišku Doratėja kartais pasivaišindavo vyno taure per vakarienę, bet tai būdavo retai ir nevisada ją išgerdavo. Velnias. Matau gal tris tuščius butelius. Jos gal išprotėjo?!

Apsisuku ir matau laiptais leidžiasi Doratėja, ji krizena, atrodo šiek tiek nestabili, bet laiminga. Stengiuosi sulaikyti juoką, kai ji vos nenukrenta nuo paskutinio laiptelio.

- Šūdas.
Man šokas. Ar ji ką tik pasakė šūdas?

- Ar tu pasakei...
Nespėju pabaigti sakinio ji prideda ranką prie mano lūpų.

- Ššš...
Zagteli. Ji tikrai girta. Velnias. O kur Mėta?! Manyje pradeda virti kraujas, kai pagalvoju, kad ji išėjo.
- Prižadinsi Mėtą.
Sukužda mano sesuo. Atsitraukęs nuo jos prieinu prie sofos ir matau ten gulinčią mano deivę. Man taip palengvėjo, kad net keliai sumikštėjo ir išleidžiu kvapą, kurį buvau sulaikęs nuo pykčio.

Ji guli tokia rami ir graži, apsikabinusi pagalvėlę. Jos šviesūs plaukai nuo televizoriaus skleidžiamos šviesos atrodo balti, tik tos sruogos kurios nudažytos išsiskiria tamsiu atspalviu. Šūdas. Ji tobula. Veidas atsipalaidavęs ir be makiažo atrodo kaip netikras. Papūstos lūpos taip ir prašosi bučinio. Dieve, aš ją tikrai myliu.

- Aš einu miegoti.
Sumurma sesuo ir apsisukusi eina link laiptų, bet staiga sustoja ir atsisuka į mane. Jos veidas atrodo dabar labai rimtas.
- Ir Dovydai.
Pašaukia tyliai. Aš linkteliu, kad ją girdžiu, nes negaliu atitraukti akių nuo moters gulinčios ant mano prakeiktos sofos.
- Jei ją įskaudinsi aš tau neatleisiu.
Pasisuku į ją, bet ji apsisuka ir lipa toliau. Kas per šūdas? Palikau jas abi pusdieniui ir jos jau geriausios draugės? Kas per nesąmonės? Nors iš kitos pusės džiaugiuosi, kad ji gina ją. Jos abi gina viena kitą nuo manęs. Prukšteliu dėl susiklosčiusios situacijos. Aš jas abi saugau, o jos man akis drąsko? Kažkokia beprotystė...

Prieinu arčiau Mėtos ir priklaupiu. Neatsispiriu pagundai ir švelniai paglostau jos skruostą, ji tokia miela kai miega. Atrodo kaip nekaltas angelas, bet žinau, kad tai tik iliuzija. Nes jos gyvenimas ją privedė prie to, kad tapo šalta ir grubi. Labai tikiuosi, kad galėsiu tai pakeisti...

- Dovydai...
Sukužda per miegus ji ir man suspaudžia širdį. Jos balsas toks liūdnas.

- Aš čia mažute.
Sušnabždu ir švelniai pabučiuoju. Ji atsako ir paleidusi pagalvėlę apkabina mano kaklą. Bučiuojamės ilgai ir aistringai, abu atsiskiriame kai pritrūkstame kvapo.
- Nagi, eime miegoti gražuole.
Pakeliu ją ir nešu, ji tobulai tinka ant mano rankų. Jos vieta mano glėbyje. Ji kažką sumurma man į krūtinę, bet nelabai suprantu.
- Ką?
Bet ji nieko neatsako, tik tvirčiau prisiglaudžia.

Pasiekęs savo kambarį paguldau ją į lovą ir noriu atsitraukti, bet ji pradeda protestuoti ir manęs nepaleidžia.

- Nagi mažute, mums reikia nusirengti. Aš niekur neisiu.
Po mano žodžių ji atlaisvina savo gniaužtus, aš ilgai negaiždamas nurengiu ją ir tik truputį stabteliu pasigrožėti jos nuostabiu kūnu. Šūdas. Mano žvėris nori puotauti, bet žinau kokia ji dabar pavargus, todėl jį ignoruoju. Nuėjęs iš komodos paimu marškinėlius ir apvelku jais Mėtą. Tada pats greit nusirengiu ir likęs tik su trumpikėmis atsigulu šalia jos. Priglaudžiu jos nugarą prie savo krūtinės ir prispaudęs galvą įkvepiu jos kvapo. Dieve, kaip ji nuostabiai kvepia. Mano draugužis remiasi į jos užpakalį, bet sąžiningai man patinka ir toks jos artumas. Manau mano erekcija bus nuolatinis dalykas, kai šalia bus ši amazonė.