Raudonas šviesoforas (Baigta)

65. Mėta.

- Ką?
Nevalingai išsprūsta klausimas.

- Ką girdėjai.
Atsainiai atsako Dovydas. Šūdas. Jis tikrai man keršija dėl to, kad išėjome ir jo neklausėme. Mėšlas... Aš pradedu panikuoti, bet jis pamatęs mano veidą truputį atsileidžia ir švelniai pabučiuoja į skruostą.
- Apsisuk, aš noriu, kad tu liktum tik su aukštakulniais. Jie mane veda iš proto.
Pro sukąstus dantis ištaria ir aš atsipalaiduoju, nes suprantu, kad jam pačiam sunku, gal vis dėlto savo grasinimų neįgyvendins.

Aš apsisuku ir jis pasilenkęs priglunda už nugaros prie manęs, patraukia plaukus ir pabučiuoja kaklą, tada atsitraukia ir atsega užtrauktuką. Tas garsas per mano kūną pasiunčia virpulį, kuris nežinau ar iš baimės ar dėl jaudulio, nes neįsivaizduoju ką jis ketina daryti. Mano rankos surištos, bet kadangi suknelė be petnešėlių jis ją galės nuvilkti. Girdžiu kaip jis giliai įkvepia kai pamato, kad aš be liemenėlės. Mano pačios kvėpavimas pagreitėja ir esu begalo nervinga. Jis nutempia suknelę iki klubų.

- Baltos kelnaitės nelabai tinka blogoms mergaitėms.
Iš kur jis žino kokios spalvos mano apatiniai? Po galais.
- Klube mačiau...
Lyg perskaitęs mano mintis ištaria jis.
- Atsikratykime visko.
Jis staigiai su kelnaitėmis viską nutraukia iki žemės.
- Išlipk ir atsisuk.
Sukužda ir aš darau kaip liepiama. Kai atsisuku jis jau nuogas, nesuprantu kaip jam tai pavyko, bet vaizdas gniaužia kvapą. Šūdas. Jo kūnas sutvertas nuodėmei. Jis rija mane akimis ir tas žvilgsnis priverčia mano vidų net pulsuoti. O Dieve! Jis suurzgia ir pakelęs mane nuneša iki lovos. Švelniai paguldo ir pakelia mano rankas virš galvos ir pabučiuoja mane į lūpas. Aš esu apsvaigusi, kai jo liežuvis pareikalauja leidimo, kurį duodu. Jo kūnas spaudžia manąjį ir jaučiu jo erekciją kuri beveik trinasi į tą vietą kur labiausiai norėčiau. Tik staiga jis atsitraukia ir aš jaučiu kaip mano rankos prirakintos prie galvūgalio. Mėšlas.

- Kas per velnias?
Sušunku, bet jis toliau tik rija mane akimis, bandau patampyti rankas, bet tik pradeda jas mausti. Negerai...
- Ką tu darai?
Pro sukąstus dantis ištariu ir jis tik tada pakelia akis į mane. Jose matau tai ko niekada dar nesu mačiusi. Tai net nealkis. Tai sušiktas dominavimas ir poreikis mane turėti. Jame tarsi žvėris, jis čia, bet kartu kažkur giliai paskendęs. Tai mane ir vėl išgąsdina, bet kūnas turi savo protą ir esu dar labiau susijaudinusi, jei tai apskritai įmanoma. Po perkūnais.

Jis nieko nesako, jis tik sėdi tarp mano išskėstų kojų ir žiūri. Nuo laukimo ir jo žvilgsnio man ima dilgsėti visos galūnės, jei jis manęs nepalies aš numirsiu. Suurzgiu ir tai turbūt jį pažadina iš sąstingio. Jis pasilenkia prie mano krūtinės ir palaižo vieną spenelį, paskui kitą, tada vėl grįžta prie kito, pačiulpia ir lengvai įkanda. Jis tai kartoja begale kartų ir aš pasimetu tarp malonumo ir kančios. Jaučiu kaip pradedu dejuoti ir judinti klubus, bet jis nesiliauja. Velnias. Žinau, kad jam užtektų tik mane paliesti ten apačioje ir aš pasiekčiau viršūnę, bet jis toliau mane kankina.

- Prašau.
Nežinau ko prašau. Tik žinau, kad mirsiu tuoj, jei negausiu ko noriu.

- Tu mano?
Sušunka atsitraukęs ir palikęs mane. Aš tuoj palušiu, užsimerkiu, nes ašaros grasina prasiveržti ir nenoriu, kad jis tai matytų.

- Taip.
Sukuždu. Tada jaučiu kaip jo liežuvis nusileidzia prie mano klitorio ir aš detonuoju. Mėšlas. Tokio intensyvaus orgazmo nesu patyrusi, mano kojos dreba, man sunku kvėpuoti, iš akių bėga ašaros dėl palengvėjimo. Bet jis nesutoja ir tai beveik skausminga, ten per daug jautru ir nežinau ar dar pakelsiu. Pradedu muistytis, bet tai nepadeda, jis tik tvirčiau suspaudžia mano klubus ir įkiša veidą į mano lytį. Šūdas. Ne! Aš sukukčioju ir tai turbūt jį išjudina, nes jis pakelia galvą. Mūsų akys susitinka ir jis tada užvirsta ant manęs ir pradeda bučiuoti kur bėga ašaros, lyg norėtų jas visas surinkti.

- Tu manęs klausysi.
Jis neklausia, jis tai teigia kaip faktą. Aš jaučiuosi šiek tiek nuniokota, bet linkteliu. Nes žinau, kad daugiau panašių nesąmonių nebedarysiu su Doratėja.

Tada jis švelniai įeina į mane ir abu išleidžiame atodūsį. Jis pradeda lengvai judėti, bet sustoja ir atlaisvina mano rankas. Pabučiuoja tas vietas, kurios truputį raudonos nuo bandymo išsilaisvinti. Mano rankas užsideda ant savo kaklo ir vėl pradeda judėti. Velnias. Jaučiu kaip vėl kyla nauja karščio banga. Tik šis kartas kitoks, tai nesidulkinimas. Mes mylimės ir jaučiu kaip akyse vėl pradeda kauptis ašaros. Po galais.

- Dovydai.
Kartoju jo vardą, kai orgazmas mane neša tolyn. Jaučiu kaip jis sudėjavęs pasileidžia kartu su manimi. Ir tada pasaulis sustoja, lieka tik jis ir aš. Abu sunkiai kvėpuojame. Jis nepaleisdamas manęs apsiverčia ir aš dabar guliu ant jo.

Taip mes gulime nežinau kiek laiko. Tik jaučiu kaip Dovydas pradeda kikenti. Aš pasižiūriu į jį, o jis vėl mus apverčia ir pabučiuoja į lūpas.

- Nuimkime tau batus.
Jis atsisėdęs nuauna man batelius. Tada juos numeta ant žemės.

- Ei, atsargiau man jie patinka.
Bet jis tik pavarto akis ir vėl atsigula ant manęs, pasiremdamas ant alkūnių.

- Tu ragana.
Vėl nusijuokia jis.

- Kodėl?
Man patinka, kad jis vėl linksmas, bet tai truputį mane nuliūdina, nes man tai buvo svarbi akimirka. Tai ką patyrėme buvo pasakiška ir gal tikėjausi apie jausmų prisipažinimą. Bet stengiuosi savo savijautą paslėpti ir nusišypsau. Jis atrodo to nepastebi ir man palengvėja. Po velnių. Mėta susiimk! Pati nenoriu juk jausmų! Ypač meilės!

- Tai turėjo būti bausmė, bet negalėjau eiti iki galo.
Truputį surimtėja ir mano širdis pradeda plakti greičiau.
- Tai ką mes patyrėme buvo magiška. Dar niekada to nedariau. Tikiuosi neįskaudinau tavęs?
Mano širdis pradeda plakti dar greičiau. Mėšlas. Tik neapsiverk! Jis to dar nei kart nedarė kaip ir aš. Tai turėtų kažką reikšti. Bijau prabilti, todėl papurtau galvą. Jis pasilenkia ir vėl mane pabučiuoja. Šis bučinys švelnus ir net gal tingus.
- Tu mano.
Kai abu atsitraukiame jis priglaudžia savo kaktą prie mano ir taip mėgaujamės ramybės akimirką.

Tada jis nulipa nuo manęs ir apsikabina iš nugaros, taip atsiduriame šaukštelio pozoje. Jis mane tvirtai priglaudžia ir įkvepia mano kvapo, jaučiu kaip jo penis vėl glaudžiasi prie mano užpakalio. Aš aikteliu.

- Miegok.
Sumurma į ausį ir švelniai pabučiuoja.
- Šiandien užtenka nuotykių.
Mano kūnas atsipalaiduoja ir aš užmerkiu akis. Pasineriu į ramybės būseną. Kažkur tarp sapno ir realybės dar girdžiu, kad jis kažką sako, bet nespėju to užfiksuoti, norėčiau paklausti ką jis sakė, bet neturiu jėgų...