Viskas ko nori Ji

VII/V

-Kai susipažinau su tavimi, - pradėjau pasakoti, - buvau visiškoje duobėje, apie tai tu jau žinai. Iš tiesų tu man padėjai viską išgyventi, taigi tai laimė, - šyptelėjau per ašaras ir nusijuokiau prisiminusi, kokia jauni mes tada buvome, o Kipras turbūt pagalvojęs apie tą patį nusišypsojo ir linktelėjo, kad pasakočiau toliau. – Tačiau, tu mane įskaudinai, - papurčiau galvą. – susidėjai su Keite. Na, žinoma, abu mes buvome įskaudinti, tačiau... aš nebėgau pas savo buvusį. Iš tiesų apie tai, kad tu su Keite sužinojau tik tada, kai įsidarbinau pas tave. - pripažinau. – Visą tą laiką aš gyvenau ramų, studentišką gyvenimą. Bandžiau pamiršti tave ir manau man būtų pavykę, tačiau...

-Tai, kad mes susitikome antrą kartą yra gerai ar blogai? – paklausė jis.

-Kaip tik norėjau pasakyti, kad taip, tai laimingas dalykas. Supratau, kad tavęs nepamiršau, o po to pastojau ir tai iš vis buvo laimingiausias dalykas mano gyvenime, nes maniau, kad pagaliau turėsiu šeimą, galėsiu tobulėti kaip moteris, žmona ir mama.

Kipras išgirdęs paskutiniuosius mano žodžius nusišypsojo ir suspaudė mano delnus ir tada paklausė:

-Tai kas tau neduoda ramybės? Kodėl negali pasakyti man, ką jauti.

- Aš... Man atrodo, jog man reikia laisvės, - susiraukiu. – Noriu pasimatymų, sekso, aistros. Pasakydama tau, jog myliu tave bijau vieno – jog tu pulsi ant vieno kelio ir pasipirši kaip ne vieną kartą darei. Aš to nenoriu.

-Bijai vedybų? – nustebęs, gal net apstulbęs pasiteiravo jis.

Linktelėjau.

-Kodėl?

-Nes tu piršiesi man jau nuo tada, kai aš pastojau ir tai darei, bent jau aš taip manau, tik dėl to, jog jautei pareigą ir atsakomybę už vaiką. O tai nėra gerai, - nesutikdama papurtau galvą ir ištraukiu vieną ranką jam iš delno ir atlapa ranka nusivalau nosį. – Plius jei sutiksiu tekėti, tai reiškia, jog nebus netikėtumų, aistros, laiko, laisvės.

-Taigi, tu nori, kad taip būtų visą laiką? – parodė aplink mus esančią vonią. – Nori staigmenų ir linksmo gyvenimo?

-Taip ir kai praeis daugiau laiko ir mes pažinsime vienas kitą labai gerai, tik tada leisiu tau pasipiršti, - šyptelėjau. – Dabar nenoriu šeimos... Noriu tavęs, tavo kūno, sielos ir pokalbių apie viską.

-Beka... – atsiduso jis. – aš taip pat to noriu. Atsiprašau, jei tave spaudžiau, tikra nemaniau, kad tu taip jautiesi.

-Nieko tokio, - papurtau galvą ir pabučiuoju jį, karštai.

Darau viską, kad jį suviliočiau. Bučiuoju jį kaštai, jis atsako į mano bučinius, tada puolu jį dar grubiau, glamonėju jo nugarą, pečius, kaklą, veidą. Kipras pasiduoda ir jau nesivaržydamas bučiuojama mane, kiša savo liežuvi man į burną, o rankomis liečia mano liemenį. Gaunu tai, ko troškau jau nuo tada, kai žingsniavome ant liepto. Jis elgiasi su manimi taip tarsi paskutinį kartą su manimi mylėtųsi. Pakelia mane ant spintelės vonioje, pasodina, o lūpomis net nebando atsitraukti nuo manęs. Sėdėdama ant spintelės nurengiu jo baltus marškinėlius jam per galvą, tik tuo metu mes nesibučiuojame ir aš galiu atsikvėpti. Mano kvėpavimas sulėtėjęs, o pulsas... jaučiu kaip vena kakle tiesiog šokinėja.

-Beka, - aiktelėja, kai aš timpteliu jo sportinių kelnių gumą. – leisk man nurengti tave. – pro lėtą kvėpavimą paprašo jis.

Aš nieko nesakau, sustingtu ir leidžiu jo rankoms dirbti teis mano drabužiais. Tai buvo taip audringa ir taip aistringa. Nuo tokios įtampos mano visi raumenys įsitempė, o tarpkojy jutau įtampą ir virpulį. Norėjau Kipro visais įmanomais būdais. Jis nurengė mano džemperį ir aš ant vonios spintelės sėdėjau su kelnėmis ir liemenėle. Kipras pasilenkęs bučiavo mano kaklą, pečius, truktelėjęs liemenėlę jis liežuviu lyžteli mano krūties spenelio, po to leidžiasi žemiau, bučiuoja mano pilvą ir sustoja ties randu pilvo apačioje.