Viskas ko nori Ji

VII/III

Pamatyti brolį po šiek tiek ilgesnio laiko tarpo buvo gera. Lukas atrodė laimingas, tikrai laimingas. Vestuvių planavimas jam ir Mišonai suteikė ne rūpesčių ir nuovargio, o kaip tik daugiau laiko vienas kitam, na bent man taip pasakojo jie. Buvo smagu su jais praleisti dieną ir suprasti, kad iš tiesų jie skirti vienas kitam. Manau, taip ne visada būna. Dažniausiai jaunos poros, kurios pradeda kurti savo gyvenimą kartu būna neatsakingos ir nesubrendusios. Tačiau, Lukas ir jo mergina Mišona, mano manymu, yra išimtis, nes jie atrodo tobuli partneriai ir kartais galima pagalvoti, jog jie pažystami visą gyvenimą.

-Taigi, šiandien žadame ramiai pavakarieniauti ir aptarti svečių sąrašą, - aiškino man linksmai Mišona, - tikiuosi pasiliksi vakarienės.

-Net, nežinau, manau Kipras norės kartu su manimi pavakarieniauti. – šiek tiek dvejodama pasakiau savo broliui ir jo merginai. –Turėčiau jau važiuoti namo, juk pas jus praleidau visą dieną.

-Beka, jei nori gali likti čia, o Kipras gali atvažiuoti pas mus. Manau prie stalo atrasime ir jam vietos, juk jis dabar ir mūsų šeima. Ar ne? – rimtai paklausė manęs Lukas, ir kaip supratau jis taip norėjo pasiteirauti ar tarp mūsų viskas gerai.

-Na, gerai paskambinsiu jam ir pakviesiu, jei jūs tikrai nieko prieš, - maloniai šyptelėjau ir pakilau nuo sofos.

-Einu ruošti maisto, - tyliai pasakė Mišona ir dingo virtuvėje.

Telefone susiradusi Kipro telefono numerį paspaudžiau skambinti ir laukiau kol jis atsilieps. Po kelių šaukimo garsų vyras atsiliepė.

-Beka?

-Taip, labas, norėjau pasakyti, kad vakarieniausiu kartu su Luku ir jis taip pat kviečia tave. Ką veiki?

-Sveika, jau pasiilgau tavęs, - atsiduso jis ir atrodo jis šiek tiek nusivylęs. – Aš vis dar įmonėje, pasirodo nauja sekretorė nemoka dirbti savo darbo ir dabar bandau ištaisyti visas jos padarytas klaidas, nes rytojui reiks pasirašyti dokumentus. Man trūksta tavęs savo darbe, - pripažino jis. – norėčiau, kad grįžtum.

Šyptelėjau suprasdama, kad aš jam vis tiek reikalinga ir jis nori manęs.

-Tai ar atvažiuosi? – paklausiau dar kartą.

-Taip, žinoma, jei tu jau taip nori, - atrodo jis taip pasakė ir pavartė akis. – Būsiu po dvidešimt minučių.

-Gerai, lauksim tavęs, - maloniai pasakiau ir atsisveikinusi nutraukiau pokalbį.

Lukas visą tą laiką buvo šalia manęs. Jis stebėjo ir klausėsi manęs, kaip supratau jis šiek tiek jaudinosi dėl mano laimės ir gerovės.

-Ar tarp jūsų viskas gerai? – tiesiai šviesiai paklausė brolis manęs.

-O ar atrodo, kad kažkas ne taip?

-Na atrodai pavargusi ir išsekusi, - šiek tiek perdėdamas pasakė jis.

-Lukai, aš tikrai saugi ir man viskas gerai. Tu taip pat perdedi kiek ir Kipras. Jūs abu labai panašus, - šypsodamasi papurtau galvą. – Galiu pasakyti, kad šiuo momentu man ir jam nėra lengva... Žurnalistai sujaukė visą mūsų gyvenimą ir ramybę, dabar labai sunku. Daug laiko praleidau bute, nes tiesiog bijojau sutikti svetimas akis, kurios turbūt mane neguos, o gal teis. Pastaruoju metu prisiklausiau daug komentarų ir negatyvo, jog tai mane ir išsekino. Gyvenimas su Kipru nėra lengvas, žinant koks jis užimtas ir atsidavęs darbui, - aiškinau savo broliui. – Kartu praleidžiam labai mažai laiko. Pykstamės, tačiau susitaikom. Manau, tai tipinės poros gyvenimas, nieko per daug ypatingo.

-Supratau, - tik tiek sugebėjo pasakyti man brolis, o po to pakilo nuo sofos ir turbūt nuėjo pas savo sužadėtinę, jai padėti.

Kaip ir žadėjo Kipras, jis pasirodė apytiksliai laiku, po dvidešimties minučių. Kadangi, brolis ir Mišona dirbo virtuvėje aš atidariau duris. Kipras atrodė nuostabiai, jis šypsojosi ir buvo apsivilkęs tamsiai pilkos spalvos lietpaltį, rankoje turėjo butelį baltojo vyno.