The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

6 dalis

  Jo mašina buvo graži ir didelė. Iš išorės juoda su oranžinėm detalėm. O vidus buvo labai tvarkingas. Įsivaizdavau kitokį.

- Wow, - braukiau pirštus per odinę sėdynę, - tai tavo mašina? 

- Baik liesti viską ir užsisek diržą.

- Neaiškink, - perverčiau akis.

- Atsiprašau, ką sakei? - Jokūbas atsisuko į mane, - sakei, kad nori eiti?

- Neprašiau, kad mane pavežtum, - užsisegiau diržą.

Jokūbas užkūrė mašiną ir mes pajudėjome. Atrodė, kad skrendu. Pasilenkiau ir įjungiau radiją. Pasigirdo garsus gitaros solo. 

- Jokūbai, išjunk!!

- Juk sakiau nieko neliesti, Ana, - juokėsi jis.

- Ugh, - pradėjau spaudyti visus mygtukus ir man nerūpėjo ką Jokūbas pagalvos.

- Wtf? Ką darai? 

Ignoravau jį. Pagaliau radau tinkama mygtuką ir CD po lėto išlindo. Griebiau tą nelemtą CD ir šveičiau per langą ant žemės.

- TU TO KĄ TIK NEPADAREI, - piktybiškai nusijuokė Jokūbas. 

Jis staigiai sustabdė mašiną ir išlipęs nuėjo prie mano pusės, atidarė duris is ištempė mane iš mašinos. 

- Neliesk manęs, - surėkiau ir pastūmiau jį. 

- Aš tavęs dar nepaliečiau, Anastasija, - Jokūbas atsistojo prie pat manęs ir garsiai kvėpavo. 

Supratau, kad jis labai piktas.

- Kas tau pasidarė? Tai tik kvailas CD, - sušnabždėjau.

Jis stovėjo taip arti, kad net galėjau jausti jo kvėpavimą. Jis paleido mano ranką ir atsitraukė. 

- Anastasija , tai nekvailas CD. 

Su kita ranka pradėjau trinti savo riešą. Ant jo liko Jokūbo rankų žymės. Gerai, gal man nereikėjo išmesti to CD. Bet jis tikrai galėjo išjungti radiją. Atidariau mašinos duris ir pasiėmiau kuprinę.

- Aš nueisiu iki miesto.

- Neprivalai, - atsiduso jis, - galiu tave nuvežti.

Papurčiau galvą ir priverstinai nusišypsojau. 

- Nesvarbu . Aš nueisiu. Um, tau viskas gerai? - pasiteiravau.

- Mhm.

Taip mūsų keliai išsiskyrė.  

                         ***

  Ignas sėdėjo ant treniruoklio ir valgė Skittles. Stebėjau jį iš už kampo ir stengiausi nesišypsoti. Jis pasuko galvą į mano pusę ir pradėjo eiti link manęs.

- Kodėl taip ilgai užtrukai? Laukiau visą dieną, - apsikabinęs mane pasakė, o aš nusijuokiau.

Jo uniforma švelniai prisiglaudė prie mano veido.

- Sorry, šiek tiek turėjau problemų su, - sustojau viduryje sakinio.

Kas tiksliai man yra Jokūbas? Jis man dar ne į brolis, ir TIKRAI ne draugas.

- Su kažkokių vaikinu, - pratęsiau.

- Vaikinu? Hm, - Ignas perbraukė plaukus su ranka.

- Aha, - murmtelėjau.

- Jis tavo vaikinas?

Pažiūrėjau į Igną su didelėm akim. Jo veido išraiška atrodė rimta.

- Naah. Tiesiog kažkoks idiotas.

- Jėga, - žvaliai pasakė jis, - eik paskui mane.

- Galvojau eisim pabėgioti ant bėgimo takelių, - pakėliau antakius ir pirštų parodžiau į prietaisus.

- Jie ne tokie įdomus, kaip aš galvojau, - patraukė pečiais Ignas.

Mes nuėjome į "Video Games" skyrių. Nežinau verkti ar ne, kai Ignas man padavė Wii controller ( pasigooglinkit, nzn kaip lietuviškai:D). 

- Žinai kaip reikia žaisti "Mario"? - parodė į televizorių. 

- Kas nežino? 

Jis džiaugsmingai nusišypsojo ir mes pradėjom žaisti.

Šiek tiek vėliau, po to kai aš laimėjau prieš Igną 3 kartus, o jis sukčiavo daugiau nei aš galėjau suskaičiuoti, jo draugas priėjo prie mūsų ir griebė Igną už marškinių.

- Rokai, nori pažaisti? - nenoriai pasiūlė Ignas, - Ana labai gerai žaidžia, tau reiktų pabandyti prieš ją laimėti. 

Tai pasirodo jo vardas Rokas. Jis turbūt čia direktorius. 

- Turėtum dirbti, - pervertė akis jis visiškai ignoruodamas Igno pasiūlymą, - tau reikia eiti prie 6 stalo, ta idijotė Laura, susirgo.

- Dar vieną kartą sužaidžiam? - Ignas paklausė,žiūrėdamas į mane.

- Einam dabar, - sumurmėjo Rokas.

- Tau reikia dirbti, - šyptelėjau, - netrukdysiu.

- Užknisa, mes kaip ir normaliai nepabuvom, - atsiduso Ignas.

- O kaip rytoj?

- Turėsiu daug darbo, - papurtė galvą jis, - man ką tik šovė geniali mintis. Susitinkam antradienį. Man tada nereiks į darbą ir galėsim visa diena praleisti kartu.

- Žinoma, - apkabinau Igną ir nenoriai pamojau Rokui, - malonu buvo susipažinti, Rokai.  

Nauja dalis!:))) Vote ^^