The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

47 dalis

Viršuje Rokas ;)

Ignas atsirėmė savo kėdėje, atsiduso ir perbraukęs ranką per plaukus sumurmėjo:

- Aš atsisakau Roko paslūlymo.

Mes sėdime virtuvėje, nes Amelija norėjo ledų. Sėdžiu šalia Jokūbo.

- Aš nesuprantu kodėl taip sunku yra paklausti. Rokas sakė, kad turi sugalvojęs gerą pavadinimą, tiesiog paklausk jo ir mes baigsim šitą pokalbi per dvi sekundes.

Ignas papurtė galvą ir pasiėmė saują popkornų. Keli nukrito ant stalo. Greitai paėmusi susidėjau juos į burną. Norėjau įkišti vieną Jokūbui, bet supratau, kad tai atrodys kiek keistai.

Ignas nurijo ir pasiėmęs dar pagaliau atsakė:

- Yra labai sunku palausti, Ana.

- Ugh, vaikinai tokie sudėtingi, - atsisukau į Roką ir pakėliau antakius lyg klausčiau kažko.

Jis bent galėtų pasakyti man.

Karolina sėdi ant spintelės, o Rokas tarp jos kojų ant kėdės. Ji valgo vyšnias tiesiai iš lėkštės.

- Rokai? - šypsodamasi atsidusau.

- Nah, aš nieko nesakysiu, - jis galvą atrėmė į Karolinos krūtinę, o ji įmetė jam vyšnią.

- Aš buvau pirmoji, kuri išgirdo grupės pavadinimą, - nusijuokė Karolina, - Rokas vakar man parašė, kol aš buvau duše. Aš nemačiau žinutes kelias valandas, bet aš vis tiek buvau pirmoji, kuri išgirdo pavadinimą, tiesa?

Rokas linktelėjo, o Jokūbas šalia manęs sušnibždėjo:

- Viską ką jai reikia padaryti yra pamosuoti šuniui prieš nosį su kaulu ir galima pagalvoti, kad jis jos kalė.

Užlaikiau juoką ir pasisukusi į jį lengvai trenkiau į petį. Žvilgtelėjau į Roką ir Igną prieš kalbant vėl. Man nespėjus prasižioti pajutau kaip Jokūbas paima man už rankos po stalu, taip mane išblaškydamas. Pamiršau viską ką norėjau sakyti, bet Amelija lyg skaitytų mano mintis:

- Kodėl? Kodėl tai yra taip sunku?

Jos plaukai vis dar šlapi ir sulipę gulėjo ant pečių. Amelija pasuko galvą į šoną, kad nupurtytų kelis plaukus, kurie lindo į mėlynas akis. Po to įsidėjo didelį šokoladinių ledų šaukštą į burną.

Ji net nepabaigė valgyti ledų prieš paimdama dar vieną šaukštą.

- Bet kas jeigu tas pavadinimas yra labai geras?

- Aš to ir bijau, - atsiduso Ignas, - Argi nematau kokio timo jis žmogus? Jeigu pavadinimas bus labai geras jis girsis visą laiką apie tai kol grupė egzistuos.

- Teisybė, - linktelėjo Rokas.

Papurčiau galvą. Man jau atsibodo ta tema apie pavadinimus. Įsidėjau saują popkornų į burną.

- Na, tu turi tris savaites. Pirmoje savaiteje mes turėsim vakariene ir tada už dviejų savaičių vestuvės. Jeigu nori, kad žmonės tave žinotų - turi dvi savaites.

Ignas atsiduso ir po kelių minučių pažiūrėjo į mane su kreiva šypsena.

- Tai reiškia, kad tada turėsi brolį?

Jis žino, kad nekenčiu kai Jokūbą vadina mano broliu. Įsidėjau dar vieną saują popkornų.

- Užsičiaupk.

- Kodėl? - jis išsišiepė.

- Nes mane užknisi, - mečiau jam popkorną ir stebėjau kaip Ignas prasižioja norėdamas jį pagauti, bet popkornas atsitrenkė į akį ir nukrito ant žemės