The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

8 dalis

  Atsibudau nuo galvos skausmo. Pasitryniau akis ir pažiūrėjau į laikrodį. Buvo trečia valanda nakties. Garsiai atsidusau. Kodėl aš atsikėliau? - pagalvojau. Tada išgirdau žemus gitaros akordus. Štai kodėl. - atsakiau sau. Jokūbas tikrai nesiklausytų muzikos taip anksti. Gitara nustoja groti, bet neilgai trukus vėl pradeda. Šį kartą kažkas dainuoja. Perverčiau akis. Pradedu pasiilgti senųjų namų - pasakiau sau. Išlipau iš lovos ir nuėjau tiesiai prie Jokūbo kambario. 

- Jokūbai! - trankiau į duris.

Muzika nustojo ir po kokios geros minutės durys atsidaro. Už jų stovi PUSNUOGIS Jokūbas. Jis vis dar su džinsais. Apžiūrėjęs koridorių jis nuleido akis į mane:

- Um, kas yra? Jeigu susapnavai košmarą aš tavęs nepaguosiu. 

- Kokį dar košmarą..

- Tada ko nori? - pakėlė antakius Jokūbas.

- Noriu, kad nustotum groti gitara! - isteriškai surėkiau. 

- Nemanau, kad buvo jau taip blogai, Ana.

- Apie ką tu k...- žinai ką? I don't care. Žinai kiek dabar valandų? - piktai paklausiau, o jis tik atsiduso, - trečia valanda nakties, Jokūbai! Negali palaukti rytojaus ryto?

- Ne.

- Tau patinka mane erzinti? 

Jis papurtė galvą kaip mažas vaikas ir pamerkė akį.

- Man atrodo, kad patinka.

- Aš nesistengiu tavęs erzinti, Ana. Tikrai ne, - Jokūbas griebė mano ranką ir įsitempė mane į kambarį, - kad jau esi čia, padėsi man su kai kuo. 

- Ne! - bandžiau išsivaduoti iš jo rankos, - aš pavargus, paleisk.

- Galėsi pagulėti mano lovoje, - pasiūlė jis.

- Ką? - nustojau blaškyti, nes suvokiau jog jau esu pas jį kambaryje.

Omg, aš tikrai pas jį kambaryje.

- Na ir kaip? - nusijuokė jis paleisdamas mane.

- Aš pirmą kartą tavo kambaryje, - šypsena atsirado veide

- M, - išleido garsą Jokūbas, - ir kaip?

Patraukiau pečiais. Jokūbo kambarys buvo šiltas ir skaniai kvepėjo, bet atrodė šiek tiek per mažas tokiam aukštam vaikinui kaip jis. Drabužiai mėtėsi ant grindų, sienos nuklijuotos išblukusiais plakatais, diskų kolekcija padėta ant stalo ir knygų lentyna. Nuėjau prie stalo ir paėmiau CD.

- Tikėjausi "Playboy" plakatų, - sumurmėjo vartydama diską tas rankų, - All Time Low?

- Sorry, kad neišpildžiau tavo įsitikinimų, - šyptelėjo jis ir atėjęs prie manęs paėmė diską iš rankų ir padėjo į vietą, - baik liesti mano daiktus. 

Išraudau. Nusisukau nuo jo ir tęsiau kambario apžvalgą.

- Ko tau reikia iš manęs?

- Man reikia, kad tu kai ko paklausytum, - atsisėdęs ant lovos su užrašų knygute rankose pasakė.

- Neįsižeisk, bet nenoriu klausyti meilės poemų prostitutėms. Sorry not sorry, - perverčiau akis.

- Nustok būti "Drama Queen" ir ateik čia, - papurtė galvą Jokūbas. 

Atsiguliau ant lovos ir stengiausi atitraukti akis nuo Jokūbo kūno, bet man neišėjo. Jis įtraukė pilvą, kai pamatė, kad jį nužiūrinėjau. Aš Išraudau. VĖL. Šiknius ar ne, bet Jokūbas vistiek yra vaikinas. Ir dar koks karštas.

- Gal bent užsidėk marškinėlius, - paliepiau jam.

  Jeigu esu viename kambaryje su vaikinu, o ypač tokiu, kaip Jokūbas, jis privalo būti apsirengęs. 

- O Dieve, Ana, kaip tu užknisi,-padėjęs užrašų knygutę jis atsistojo, pasiėmė marškinėlius nuo grindų ir apsivilkęs pridūrė,-geriau?

- Žymiai,-plačiai nusišypsojau ir užsiklojau su JO kaldra. Ji buvo tokia šilta ir tokia minkšta.

- Jeigu nebūčiau tavęs pasikvietęs, dabar gulėčiau SAVO lovoje, po SAVO kaldra,-papurtė galvą 

Jokūbas. Jis pakišo ranką po lova ir išsitraukė rudą, akustinę gitarą.

- Groji gitara?

- Šiek tiek,-pripažino jis.

- Ir dainuoji?-netvirtai paklausiau.

- Čia jau ir taip aišku,-linktelėjo Jokūbas.

- O Jokūbai, Jokūbai, ko tu negali padaryti?-nusijuokiau.

- Deja, tavęs,-prikandęs lūpą sušnibždėjo.

Perverčiau akis ir atsirėmiau į jo pagalvę. Ji buvo minkšta lyg ką tik iškritęs sniegas ir ji kvepėjo mėtom ir Jokūbu. Giliai įkvėpiau. Ooh, kaip gera - pagalvojau.

- Gali paskubėti? Aš pavargus,-nutraukiau tylą.

- Tik prašau, nesijuok, -nervingai pasakė jis.

- OK, -linktelėjau. 

- Aš kalbu rimtai, Anastasija. 

- Prižadu. 

Jokūbas vis dar žiūrėjo į mane, tada linktelėjo ir švelniai perbraukė gitaros stygas.

       "I need your love to light up this house,
         I wanna know what you're all about,
         I wanna feel you feel you tonight,
         I wanna tell you that it's alright"

Jokūbas tobulai išdainavo visas natas. Įkvėpiau ir atsisukau į jį. Nesijuok? Greičiau neverk. Wtf, Jokūbai, kas žinojo, kad turi širdį ir nuostabų balsą - šnekėjausi su savim mintyse. Jo akcentas pridavė paprastiems žodžiams kur kas daugiau. Jo balsas švelniai apsupo mane. 

       "I need your love to guide me back home,
         when I'm with you, I'm never alone,
         I need to feel you feel you tonight,
         I need to tell you that it's alright".

Sustojęs Jokūbas atsiduso ir žvilgtelėjo į mane. Aš pasilenkiau į priekį ir trenkiau jam per koją:

- Kodėl sustojai? Dainuok! 

- Tai viskas, Ana,-lėtai atsakė jis,-tai viskas ką parašiau.

Papurčiau galvą ir pasilenkiau pažiūrėti į jo užrašų knygutę:

- Meluoji. Geriau padainuok man visą dainą.

- Patiko,-didelė šypsena papuošė Jokūbo veidą.

- Taip,-linksėjau lyg užvesta,-niekur iš čia neisiu kol neišgirsiu visos dainos. Prisiekiu, niekur nepajudėsiu kol nepadainuosi visos dainos,-stipriai suspaudžiau pagalvę.

- Eik iš čia, Ana. Tai buvo visa daina,-juokėsi Jokūbas.

- Ne,-surėkiau ir užsidėjau kadrą ant galvos.

- Šaunu, mano pirmoji fanė, - atsiduso jis.

- O taip, Jokūbai,-juokiausi tamsoje.

Numečiau kaldrą ir nubėgau durų link.

- Argi roko žvaigždės nepasimyli su fanais?-Jokūbas žiūrėjo tiesiai man į akis.

- Labanakt, roko žvaigžde,-perverčiau akis.

- Nagi, Ana, gali būti mano fane nr 1,-švelniai pastūmė mane Jokūbas.

- Nekenčiu tavęs, - sumurmėjo,-jokių grojimų su gitara trečia nakties, ok?

- Whatever, Mama.

- Be to, man labai patiko tavo daina.

- Um, ačiū,-šyptelėjo jis,-dabar eik miegot,-pasakęs tai užtrenkė duris.  

Nauja dalis!:))) Vote ^^