The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

29 dalis

  Tiesą sakant neturiu ką veikti, todėl pabaigusi tortą Jokūbo kambaryje, greitai palindau po dušu. Plaudamasi dantis galvojau ką šiandien veikti - prašvaistyti visą dieną žiūrint serialą "Skins", ar nusiplauti mašiną. Aš tikrai noriu sužinoti kas atsitiks Toniui (iš Skins), bet lauke tokiaaa graži diena. 

Susirišau plaukus į netvarkingą kuodą ir pradėjau knistis spintoje, kol pagaliau radau savo juodą bikinį. Jis atrodo toks mažas. Man nederėtų jo vilkėti, nes mama vėl prisikabins, beeeet aš per daug tingi susirasti kitą. Mano krūtinė puikiai apgaubta. Nesusilaikiau ir papozavau prieš veidrodį. Gaila, kad neturėjau šio bikinio, kai PIRMĄ KARTĄ ėjau į baseiną. Užsidėjau šortus ir vansus. Pasiėmiau mažą kibirėlį ir nuėjusi į Jokūbo vonią prisileidau vandens. 

Prieš man išeinant ant žemės pamačiau numestus jo juodus marškinėlius ant kurių parašyta " I dont trust myself either". Patraukiau pečiais ir nieko negalvojusi juos apsivilkau. Marškinėliai labai dideli ir jie kvepia muilu, Jokūbu ir tuo nepaprastai skaniu kvapu, kurį turi visi vaikinai. Nusišypsojusi susirišau mazgą ir nusileidau laiptais žemyn. Mama atsiklaupusi ant kelių, kažką sodina, o Andrėjas guli ant kėdės netoli baseino ir skaito laikraštį. Nusukau akis nuo jo ir dar kartą žvilgtelėjau į mamą:

- Taip gera būti lauke.

- Anksčiau buvo dar šilčiau, dabar po truputi vėsta, - nubraukė prakaitą su ranka.

- Anastasija, lauki kada pradėsi naują mokyklą, - juokdamasis paklausė Andrėjas.

- Beprotiškai, - sarkastiškai pasišaipiau.

Nenoriu pradėti kalbų apie naują mokyklą, nes tiesą pasakius, nieko iš ten nepažįstu. Mano planas buvo susirasti draugų per vasarą, kad butų su kuo nors slampinėti mokykloje, deja, vieninteliai draugai kuriuos turiu yra Ignas ir Rokas. Jie vyresni už mane ir tikriausiai jau senai baigė mokyklą. Atsirėmiau į tvorą ir pakėlusi akis į dangų prabilau:

- Pirmą kartą eisiu plauti mašinos. Turit kokių patarimų?

- Trys švarios mašinos geriau nei viena, - garsiai pasakė Andrėjas.

- Haha, aš už dyka nedirbu, - stengdamasi nesijuokti leptelėjau. 

         ***

Aš pasilenkusi ant mašinos kapoto, mano pilvas vos vos liečia jos šaltą paviršių. Stengiausi nuvalyti priekinį stiklą kuo galėdama geriau, bet mama mane sutrukdė sakydama, kad man kažkas skambina. Man labai karšta, o motina "Teresė" sakė, kad jau pradeda vėsti. 

- Man? Kas skambina?

- Nežinau, greičiau imk ir ilgai nešnekėk. Aš laukiu kol man paskambins vestuvių planuotojas. 

Mečiau kempinę į kibirą ir stebėjau kaip ji pasinėrė į putas, tada skubiai nuėjau prie mamos.

- Tai tikriausiai Jokūbas, - pasakiau ir supratau, kad mano balsas nuskambėjo labai smagiai, bet iškart pridėjau, - skambina, kad mane panervuotų. 

- Turi 15 minučių, - atsiduso mama, - ir užsitepk kremo nuo saulės.

- Nenor...

- Dabar. Nekartosiu 10 kartų, - pareiškė ji ir nuėjo į sodą. 

- Jokūbai? - prisidėjau telefoną prie ausies.

  Nieko nesigirdėjo apart garsios muzikos. Atsitraukiau telefoną nuo ausies ir susinervinus vėl pakartojau:

- Jokūbaaaai? L-a-basss?

- Po velnių, ar tu gali užsičiaupti! - kažkas surėkė.

- Atsipr.... 

- Ana? - pažįstamas balsas nutraukė mane, - Ana, labas. Tai aš, Ignas.

Oh. 

-Ignai, - klausiamai pasakiau, - um, labas.

- Tikiuosi jog neatrodo keistai, kad aš tau skambinu, - nusijuokė jis.

Net per telefoną Ignas skamba labai džiaugsmingai. Nesusilaikiusi sukikenau.

- Nemeluosiu, tai atrodo keistai. Iš kur gavai tą numerį. 

- Iš telefonų knygos. Supratau, kad tu čia nesenai atsikraustei, tai tavo numerio nebus

- Aha, - nenorėjau, kad jis sustotų kalbėjęs. 

- Todėl vietoj to suradau tavo tėčio numerį. Prisiekiu, paskambinau beveik kiekvienam Andrėjui šiame mieste. Pasirodo tavo tėčio pavardė prasideda iš "Z" raidės. 

- Patėvio, - ėjau prie mašinos.

- Ką?

- Andrėjas. Jis ne mano tėtis. Jis man patėvis.

- Oh, - nusijuokė Ignas, - whatever. Ką veiki?

Sugrįžau į realybę. Aplink mane vien tik putos.

- Nieko ypatingo. Plaunu mašiną, - pasirėmiau ant kapoto, - o tu?

- Woah, woah, tu turi mašiną? 

- Kaip ir. Gavau ją per gimtadienį, - sumurmėjau. 

- Tu turtinga mergaitė, - žaisminga pasakė jis, - nori kompanijos?

- Um, nematau, kad tai gera min...- sustojau viduryje sakinio.

Žvilgtelėjau į namą. Juk visą laiką skundžiuosi, kad neturiu ką veikti, o kai kažkas pasiūlo susitikti, aš atsisakau....

- Haha, žinoma. Pasiimk maudymosi aprangą ir... pasikviesk Roką. Jeigu nori.

             ***

Už valandos baigiau plauti mašiną. Dabar pasilenkusi sausinu padangas su rankšluosčiu, kai pajutau, kad kažkas trenkė man į galvą. Atsisukusi pamačiau ant žemės gulinčią kempinę, o pakėlusi galvą aukščiau - nepaprasto grožio vaikiną pasirėmusi ant BMW. Jokūbas man mirktelėjo ir tingiai pamojo. Mečiau rankšluostį ant žemės ir šypsodamasi nuėjau prie jo. 

- Labas, neišgirdau, kai atvažiavai.

- Aš čia jau 20 minučių, - pripažino jis sukdamas raktus aplink pirštą.

- Stebėjai mane 20 minučių? - nusijuokiau.

- Nieko nėra geriau, nei graži mergina plaunanti mašiną. 

- Wow, - nenoriai šyptelėjau, - tu iškrypęs.

Jokūbas nusijuokė ir ant jo skruostų atsirado duobutės.

- Sugalvojau. Nuplauk MANO mašiną. Tau geriau tikrų. Gali net ir marškinėlius nusiimti, aš neprieštarauju, - pajuokavo jis žiūrėdamas man į krūtinę. 

Jokūbas pasuko į šoną ir susiraukęs paklausė:

- Čia mano marškinėliai?

- Jau nebe. Aš juos pasiliksiu.

- Nepasiliksi, - suraukė antakius ir kukliai šyptelėjo, - man jie labai patinka. 

- Na tada pradėk elgtis gražiai it galbūt leisiu tau juos pasiskolinti kartais, - patraukiau mašinos link. 

- Pasiskolinti? - Jokūbo juokas užpildė mano ausis; jis prisitraukė mane arčiau savęs, jo pirštai švelniai perbraukė per apyrankę, - to nebus. Nusiimk juos. 

- Ne, - pasišaipiau, - kaip tame posakyje "Ką randu - tas mano", taip, kad sorry, dabar jie mano. 

- Anastasija, jeigu jų nenusiimsi, nuimsiu aš, - prikando lūpą jis.  

Nauja dalis!:)))

Vote!^^