- Bet tai skirta merginoms.... O tu vaikinas...
- Parašyta, kad čia tik panom, bet tai yra tas pats kaip "Motrin", Ana. Vaikinai geria "Motrin".
- Mmm, aišku, - nusijuokiau ir atidariusi dežutę išsiėmiau vieną tabletę, - ačiū. Atiduosiu tau dėžutę vėliau, kai viskas baigsis. Galbūt tau pradės skaudėti galvą.
- Užsičiaupk, - šyptelėjo jis, - nagi eime, mes praleisim filmą, - uždėjęs ranką man ant pečių, Jokūbos pradėjo leistis laiptais žemyn.
- Jokūbai, tu net jo nežiūrėjai, - sumurmėjau, - plius, jis žiauriai nuobodus.
- O tai paaiškina kodėl tu juokeisi puse filmo, - sarkastiškai atsakė jis.
- Tu nemiegojai?
- Nop, - linktelėjo jis ir mes nulipome laiptais, - nori ko nors išgerti?
- Nelabai, - pasakiau, - bet galiu tave palydėti į virtuvę jeigu to manęs prašai.
- Aš sugebu pasiimti gėrimą pats, - pamerkė akį.
Visdėl to jis vis tiek pagriebę mano ranką ir nusitempė į virtuvę. Stebėjau kaip jis manevruoja tarp kėdžių. Jobūbas atidarė šaldytuvo duris ir pasiėmęs apelsinų sulčių pragėjo godžiai gerti; žiūrėjau pasišlykštėjusi.
- Daugiau niekada nieko negersiu iš šio šaldytuvo.
- Ššš, tai bus mūsų maža paslaptis, - išgėręs dar pora gurkšniu padėjo sultis atgal.
- Gerai.
Netrukus jis ištraukė šokoladinius batonėlius iš lentynos ir papurtęs dėžę atsisuko į mane:
- Ana, ar norėtum ką nors man pasakyti?
- Ką?
- Beliko tik vienas batonėlis, - nusijuokė jis, - nežinojau, kad juos valgai.
- Aš nev.....- prisiminiau praeitą savaitę, Igną ir dar keturis jo draugus; išraudau, - atsiprašau.
- Viskas gerai, - nusišypsojo nusilupdamas popieriuką nuo batonėlio, - o, žiūrėk, čia tatuiruotė. Iškišk liežuvį, noriu pažiūrėt ar užsiklijuos.
- Ew, ne. Pabandyk ant savęs.
- Aš negalėsiu matyti.
- Tam yra skirti veidrodžiai.
- Tyngiu nueiti paiimti, - atsiduso jis, - tiesiog iškišk liežuvį.
- Ne! - nusijuokiau, - pasitrauk, aš tikrai to nedarysiu.
- Su tavim nelinksma, - Jokūbas atlaužė puse batonėlio ir padavė man.
- Ačiū, - sumurmėjau.
Man iš tikrųjų jie nepatinka, tad tiesiog laikiau jį rankoje ir žiūrėjau kaip Jokūbas užsiklijavo tatuiruotę ant liežuvio.
Suskaičiavau iki 20 ir jis iškišo liežuvį man.
- Užsiklijavo?
Prisimerkiau stengdamasi įmatyti linijas. Pasukau galvą į šoną ir susiraukiau.
- Ar tai turėjo būti žvaigždė?
- Ne, sunkvėžimis, - atsakė Jokūbas ir išsitraukė telefoną iš kišenės; įsijungęs kamerą jis iškišo liežuvį ir nusijuokė.
- Fail.
- Didelis fail, - linktelėjau.
Atsisukęs Jokūbas pagriebė mane už rankos, prisitraukė prie savęs, prispaudė prie krūtinės ir ištiesė prieš mus telefoną.
- Padarom "selfie".
Perverčiau akis ir stengiausi ištrūkti iš jo glėbio.
- Selfie yra kai fotografuojiesi vienas...
- Užsičiaupk ir šypsokis, - tai pasakęs apsikabino mane per pečius ir pamerkęs akį nufotografavo.
- Jokūbai! Aš net nebuvau pasiruošus, - atsidusau.
- Aš tave įspėjau.
Jis iškėlė telefoną vėl. Šį kartą aš šypsojausi, bet tik kai jis paskaudė vydurinį mygtuką, kad galėtų nufotografuoti, aš iškišau liežuvį ir sužvairavau.
- Ei, - nusijuokė Jokūbas, - rimtai, normalią.
- Gerai.
Aš šypsojausi, o Jokūbas šypsojosi dar plačiau rodydamas dantis. Jis vis dar turi juodą akį ir įbrėžimų, bet galiu lažintis jog jis atrodys tobulai. Drugeliai iškarto atsirado pilve ir nieko nelaukusi susikišau šokoladinį batonėlį į burną.
Nekenčiu jų.
Juokdamasi stebėjau jį darantį tą patį. Mėlynos akys žvilgtelėjo į mane. Kai Jokūbas nurijo, jis apsilaižė lūpas ir prasižiojo kažką sakyti. Prieš jam pasakant vieną žodį, kurio net neišgirdau, pasigirsta balsas iš svetainės.
- Mes einam į viršų, svetainė laisva jeigu norit žiūrėtį kitą filmą, - Andrėjas įkišo galvą į virtuvę.
Jokūbas greitai išsitraukė telefoną iš kišenės ir perbraukė ranka per plaukus, o aš paėjau žingsnį atgal.
- Ok.
- Ačiū, - sumurmėjau.
Andrėjas išnyko ir Jokūbas paėmęs už mano marškinėlių prisitraukė mane arčiau savęs ir pasilenkęs prie lūpų sušnabždėjo.
- Aš norėčiau žiūrėti veiksmo filmą, o tu?
***
Kažkur po 20 minučių sėdėjimo, laukimo kol Jokūbas pavalgys sumuštinį su uogiene ir klausymosi kas geriau - "Batman" ar "Supermen", mes pagaliau sėdime svetainėje.
Jis vis dar kalba, o aš ignoruoju. Perverčiau akis ir pasiėmusi televizoriaus pultelį palindau po pledu.
- Gerai, Jokūbai, aš supratau.
Jis greitai atsisėdo netoli manęs ir atsisuko:
- Koks tavo mėgstamiausias super herojus?
- Mes rimtai vis dar kalbam apie tai?
- Taip, - ramiai atsakė, - koks tavo mėgstamiausias super herojus?
Sumirksėjau mintyse melsdama, kad jis tiegios juokavo, bet Jokūbas pakėlė antakius pasilenkdamas arčiau. Atsidusau.
- Nežinau...... Žmogus voras.
- Žmogus voras, - jis pakartojo abejodamas, - ew, kodėl jis tau patinka? Jis blogiausias super herojus.
Nusisukau į televizorių ieškodama gero filmo ir patraukiau pečiais.
- Pagrindinis aktorius gana karštas.
- Kas tu tokia? - susiraukė Jokūbas ir nusipurtė, - žmogus voras yra didžiausia nesąmonė kokią esu girdėjęs. Koks kvailys galėtų patikėti, kad radioaktyvaus voro įkandimas galėtų Piterį Parkerį paverstį į... į.... - jis nusijuokė, - šūdas, aš net nerandu žodžių kaip jį pavadinti. Jis toks navykęs.
Ignoravau Jokūbą ir galvos mostu parodžiau į televizorių.
- Nori žiūrėti šitą? Tai naujas filmas apie emocijas žmogaus galvoje, tiksliai nežinau.
- Nah, aš jau žinau ką noriu žiūrėti, - šyptelėjo jis ir išsidrebė ant sofos.
Perverčiau akis ir gyliai atsidusau.
- Pagaliau. Ir ką gi nori žiūrėti?
- Tave, - lėta šypsena atsirado ant jo veido.
Nauja dalis!:))) Tikiuosi patiks ;) Dabar labai daug vietų kur Jokūbas vien tik su Ana ;p Kita dalis bus toookia gera :oo Noriu greičiau išverst :D
Vote ^^
YOU ARE READING
The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA
Fanfiction- Iškrypėlis - Tau tai patinka, - pajaučiau jo pirštų galiukus ant šlaunų. - Nepatinka, - sarkastiškai nusijuokiau. - Nestovėtum čia jeigu nepatiktų, - Jokūbas užkišo ranką už mano rankšluosčio. - Neišdrįsi. - Patikėk - išdrįsiu, - šelmiškai pakėl...