The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

45 dalis

- Rimtai Jokūbai?

- Rimtai, - atkirto jis ir atsisėdo normaliai, - dar vienas klausimas - kodėl tu sėdi taip toli nuo manęs. 

Nuliūdau, kai jis vėl pakeitė temą. Supykusi ėjau per filmus kuriuos norėčiau pažiūrėti.

- Ką? - sumurmėjau.

- Mer turim visą svetainę sau, o tu mane priverti sėdėti čia. Vienam?

- Taip, - atsisukau į jį, - na, bent jau iki tol kol išsirinksi filmą. 

- Aš jau pasirinkau, - atsistojo jis ir pradėjo eiti link manęs, - bet kaip matau filmo pradžia nuobodi. 

- Jokūbai, aš tikrai noriu žiūrėti filmą, - atsidusau. 

- Žiūrėsim, kai busi šalia manęs ant tos sofos. 

- Ar tu dažnai apsikabini su Andrėjum žiūrėdamas filmus? - paklausiau.

- Aišku, kad ne, bet tau, miela Ana, padarysiu išimtį, - su šypsena Jokūbas artėjo link manęs. 

Mano pilvo skausmas jau beveik liovėsi, bet nenoriu judėti, kad jis vėl grįžtų. Ypač filmų žiūrėjimas apsikabinus Jokūbą gali mano pilve užveisti drugelių šeimą. Vien tik jo prisilietimas. 

Pasilenkęs prie manęs jis švelniai uždėjo ranką man ant liemens.

- Pagulėk su manim.

- Ne.

Jokūbas atsiklaupė ant kelių ir padėjo galvą man ant kojų. Jo akys tokios mėlynos ir gražios. Noriu perbraukti ranką jam per plaukus, bet užuot to nusisukau į televizoriu.

- Jeigu tu nori, kad aš tavęs maldaučiau - galiu padaryti ir tai.

- Um, ne, aš nenoriu, kad maldautum, - nusijuokiau, - aš tiesiog noriu, kad tu išsirinktum filmą. 

- Gerai, duok pultelį.

Kai tik padaviau pultelį iš kart pasigailėjau. Jokūbas mirktelėjo ir atsistojęs krito ant kitos sofos.

- Atrodo, kad turėsi ateiti pasiimti.

- Jokūbai, kodėl elgiesi kaip vaikas? 

Jis ištiesė ranką parodydamas jog ateičiau pas jį. Perverčiau akis, atsistojau ir pasiėmusi pledą noriai atsiguliau prie Jokūbo. Jis kvepia naujais drabužiais ir mano dušo žele. 

- Juk  nebuvo taip ir sunku, - sušnibždėjo Jokūbas.

Jo nosis mano plaukuose. Jokūbas persisuko - dabar aš guliu tarp jo kojų, o galva ant krūtinės. 

- Nori žinoti ką ką tik supratau.

- Kad tu užknisi kitus? 

- Mmm, - nusijuokė jis, - kad mes eisim į tą pačią mokyklą kitais metais. 

- Wow, - sarkastiškai sumurmėjau, - skamba.....smagiai.

- Bus smagu, - jo marškiniai šilti; pritraukiau kelius prie savęs,- turėsim spinteles šalia vienas kito, važiuosim kartu į mokyklą ir oh, susipažinsi su mano draugu.

- Kai pasakei vienaskaita, nuskambejo juokinai. 

- Ei, jis šaunus, - suspaudė mane glebyje. 

- Galiu lažintis, - norėjau pasiimti iš jo pultelį, bet Jokūbas patraukė ranką toliau, - kas dabar?

- Pasakyk man stebuklingą žodį.

- Prašau, - ištiesiau ranką.

- Tai ne viskas, - juokdamasis papurtė galvą.