The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

1 dalis

-Jau atvažiavom, - išgirdau, kai mano mama užgesino mašinos variklį.
Prieš mane stovėjo didelis, gražus, baltas namas. 

-Tau čia tikrai patiks, princese Ana, - pasakė mama pavadindama mane vaikystes pravarde.
Aš perverčiau akis. Tiesą sakant prieš čia atvažiuojant atsisiunčiau du filmus ir nusipirkau vieną albumą per iTunes, kad turėčiau ką veikti kol mama verks iš džiaugsmo. 

Anyway, išlipusi iš mašinos mama nubėgo į namą, o aš? Aš pasilikau ten pat kur ir sėdėjau, geriau įsitaisiusi pradėjau žiūrėti "Ir Velnias Dėvi Pradą". Dievinu šį filmą. Netrukus išgirdau barbenimą į langą ir atsisukusi pamačiau Andrėją - mamos būsimą sužadėtinį... 

-Paaugai šiek tiek ar ne, Anastasija? - paklausė jis ir šyptelėjo.
Nustebau, kad jis mane pavadino pilnu vardu.
-Žinai, kad gali vadinti Ana.
-Kur mama? - vėl paklausė Andrėjas.
-Aš štai čia! - išėjusi iš namo sušuko mama visa švytėdama iš džiaugsmo.
Andrėjas nuėjo prie jos, apkabino ir pabučiavo. Net šlykštu buvo žiūrėt. Eww.
-Ateik čia Ana, - įsakė man mama.

Aš tyliai atsidusau ir išjungusi loptopą nuėjau į namą. O-M-G. Negaliu to nepaminėti - namas buvo gražus ir erdvus tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Nebuvo ką ir bepalyginti su mūsų dviejų kambarių butu iš kurio išsikraustėm. Viduje viskas atrodė idealiai sutvarkyta. Galiu lažintis, kad Andrėjas nori apsimesti tvarkingu. Tikriausiai pasamdė kokią valytoją, kad viską sutvarkytų. Po kelių mėnesiu mama supras su kokiu tinginiu susidėjo. 

Greitai apžiūrėjusi pirmą aukštą, kuris manęs visiškai nedomino, užlipau laiptais į viršų. Viršuje buvo ilgas koridorius, tad nusprendžiau atidaryti pirmąsias duris. Įėjau į tualetą. Ten buvo daugybė produktų plaukams, visokie purškikliai ir kokie 5 plaukų šepečiai. Wow, kas žinojo, kad Andrėjas taip prisižiūri plaukus - pagalvojau. Uždariau duris ir nuėjau atidaryti kitų. Prieš man paimant durų rankeną jos pačios atsidarė ir aš susiduriu akis į akį su vaikinu. kuris nešė dėžę ir kalbėjo telefonu. Aš išsigandusi sucypiau ir nukritau ant grindų. Vaikinas buvo lygiai taip pat nustebęs, kad net sugebėjo paleisti dėžę iš rankų. 

-Šūdas, - nusikeikė jis, - Dani, aš tau perskambinsiu vėliau.
Kol aš gulėjau ant grindų ir bandžiau atgauti kvapą galėjau geriau apžiūrėti vaikiną - šviesūs plaukai, išblukę pilki marškinėliai, juodi džinsai ir juodi konversai. Blondinas atsisuko į mane su šviesiai mėlynom akim ir paklausė:
-Aš tave pažįstu?
Jo balsas buvo LEDINIS. Aš nesusivaldydama pamerkiau jam akį.
-Ana! - sušuko mano mama lipdama laiptais, - kas atsitiko?
-O tu, um, visai nebloga, - sušnibždėjo vaikinas.
-Ana, princese, ar kažkas atsitiko?
-Man viskas gerai, mama!

O Dieve, kartais mano mama tokia įkyri.. Vaikinas prasižiojo kažką sakyti, bet jį nutraukė Andrėjo juokas.

-Žiūrėk, Andrėjau, atrodo, kad jie jau susitiko, - pasakė mano mama.
-Vilma? - sušnabždėjo vaikinas.
Aš pasimetusi žiūrėjau į juos.
-Aš jį pažįstu, Ana, - lėtai kalbėjo mama, - jis Jokūbas ir jis bus tavo įbrolis.
-Įbrolis!? - vienu balsu sušukom mes.  

Pirmoji dalis!:))) Žinau, kad daugelis ją jau perskaitė per ask.fm... Bet tikiuosi, kad kažkas dar ne :D Parašykit nuomonių ir paspauskit vote ^^