Susiraukusi žiūrėjau į nuotrauką ant Danieliaus iPhono ekrano. Nuotraukoje buvo jaunesnis Jokūbas kartu su Danielium, nors ir niekada garsiai nepripažinčiau, bet jis atrodo mielai (Danielius).
- Gražūs plaukai, Jokūbai, - pasakiau ir pažiūrėjau į juos abu.
Jis pervertė mėlynas akis ir paėmęs telefoną iš manęs, padavė jį Danieliui, kuris jį įsidėjo į kišenę.
- Taigi, pasakojai man, kad jūs jau draugai nuo 14-metų, Danielius niekada čia neateina, nes jis turi geresnę video žaidimų kolekciją ir tu manęs nesupažindinai su juo ligoninėje, nes pagalvojai jog jis jau ir taip mane išgąsdino?
Rudos akys nukrypo į Jokūbą ir susidarė nejauki tyla, kurią pertraukė Danielius:
- Um, jo, kažkas panašaus.
- Jeigu mes visi vienmečiai, kodėl tu slaugytojas? - pakėliau antakį.
- Omg, Ana, tu negali žmonių klausti kodėl jie dirba tokį darbą, - pasakė Jokūbas.
Atsisukau į jį su pasimetusiu žvilgsniu, bet jis greitai ištiesė ranką į priekį:
- Iš filmo naujokė, atsiprašau. Ignoruok tai.
- Mano mama ten dirba daktare, tai aš jai kartais padedu, - pripažino Danielius.
- Oh, - sumurmėjau.
Dabar, kai žinau, kad Danielius yra vienas iš Jokūbo geriausiu draugų, o gal ir vienintelis draugas kurį jis turi, pasidarė lengviau su juo kalbėti. Na aš dar jo nepažįstu taip gerai. Jis ramus atsipalaidavęs ir pasitikintis savimi. Dabar sėdėjau ant supynių ir žiūrėjau kaip Danielius muša rimtą sau ant kelių ir kalbasi su Jokūbu. Jis kažką jam aiškina, nes jo plati ranka blaškosi nuo viršaus iki apačios, vos nepasilenkiau į priekį ir neįsitraukiau į pokalbį, bet tada išgirdau, kai kažkas mane pašaukė.
Greitai pašokau ir pažiūrėjus per turėklą pamačiau Igną einantį su Amelija per pievelę link mūsų. Už jų ėjo labai suirzęs Rokas. Laukiau kol jie prieis verandą.
- Labas, - pasisveikino Ignas ir nusišypsojęs greitai pažiūrėjo į Jokūbą tada atgal į mane, - nebuvo ką veikti bute, todėl galvojom kur eiti - pas tave ar Roką. Tu turi baseiną, tad tikiuosi nesupykai, kad atėjom.
- Lyg ji turėjo pasirinkimą, - sarkastiškai pasakė Jokūbas ir kažką sušnibždėjo Danieliui priversdamas jį pažiūrėti abejingai į Igną ir patrūkčioti pečiais.
Man labai įdomu ką Jokūbas pasakė, bet tada Ignas atsikosėjo ir nutraukė nemalonią tylą:
- Ji galėtu mus išvaryti, - lėtai pasakė jis, - nori, kad mes išeitumėm? Mes tiesiog norėjom susitikti su tavim.
- Oh, viskas gerai. Mes vistiek nieko neveikėme. Kur Karol....
- Nesakyk jos vardo, - pertraukė mane Ignas ir pasižiūrėjo į Roką, kuris atrodė lygiai taip pat, kai sutikau jį pirmą kartą - piktas.
- Kodėl? - neryžtingai paklausiau.
- Jie išsiskyrė..... ir vėl, - pasilenkęs sušnabždėjo, - tai jau penktas kartas, kai jie išsiskiria.
- Rimtai? Kas atsitiko?
Ignas patraukė pečiais ir atsisuko į Roką, kuris buvo dar labiau suirzęs.
- Aš galiu suknistai girdėti viską ką tu sakai.
- Atsiprašau , - išraudo Ignas ir atsisėdo ant verandos laiptų.
- Kas čia toks? - pasidomėjo Amelija rodydama į Danielųu ir aš perverčiau akis. Manau jog ji tai pastebėjo, nes pridėjo, - man tiesiog įdomu.
Susiraukiau. Žinoma.
- Jis Jokūbo draugas.
- Ar Jokūbo draugas turi vardą?
- Nežinau, paklausk jo, - sarkastiškai sumurmėjau.
Ji taip ir padarė.
- Taip, aš turiu vardą, - atsakė Danielius.
Nusišypsojau ir padariau akių kontaktą su Amelija sušnibždėdama:
- Ne visi nori tavo dvylikametės krūtų.
- Aš bent jau jas turiu, - šyptelėjo ji, - jau ir taip blogai, kad turiu eiti čia per prievartą, bet esu įsitikinus jog nestovėsiu čia v....
- Kodėl tu iš vis čia? - pertraukiau ją, - nenoriu įžeisti, bet Karolinos čia nėra, - sustojau, kai supratau, kad per garsiai šneku; Rokas žiūrėjo į mane, - Um... ar gi ji ne tavo auklė? - greitai pridėjau.
- Ji nėra man auklė. Ji mano pusseserė, kuri kartais mane prižiūri.
- Tai tavo auklė?
Amelija pasirinko neatsakyti į mano klausimą. Užsikišusi garbaną už ausies pridėjo.
- Ji man moka 20 dolerių, kad stebėčiau Roką ir aš apsimetu, kad noriu būti su Ignu.
Rokas ir Ignas vienu metu sušuko:
- Ji tau moka, kad mane stebėtum? Rimtai?
- Tu apsimeti, kad nori su manim būti?
Jie abu pradėjo klausinėti Amelijos, o aš nusisukau į Jokūbą. Jis vis dar kalbėjo su Danielium ir aš pasirėmiau jam ant peties. Nesakau, kad man dabar jo reikia, bet man patinka būti taip arti jo. Jokūbas švelniai paglostė ranką ir aš noriu, kad visi aplinkiniai dabar išnyktų ir leistu man pabūti su juo.
Jokūbas pažiūrėjo į mane, maža šypsena atsirado jo veide ir jis pakėlė antakius. Kai apsisukau, Amelija spoksojo į mane. Nepatogiai atsikosėjau ir užsikišau plaukus už ausies.
- Einam į baseiną?
***
Dabar negaliu eiti maudytis ir jaučiuosi kvailai, kad iš vis pasiūliau visiems ateiti čia. Sėdžiu ant sofos prie židinio prisitraukusi kojas prie savęs.
Sakydama visi turiu galvoje Igną ir Ameliją, kurie maudosi. Rokas su Danielium sėdi šalia manęs susmeige akis į telefonus. Rokas negali eiti maudytis, nes šiandien persidažys plauku ir nenori jų sušlapinti, o Danielius eis tik tuomet jeigu Jokūbas eis kartu.
Jokūbas išėjo surasti du rankšluosčius ir užtruks tik dvi minutes, ką reiškia jog pasiliksiu čia tik su Roku. Neturėtu būti taip ir blogai atsižvelgiant į tai, kad jis nekalba. Jis tyliai atsiduso ir kažką įrašė į telefoną.
Spėju jog jis rašo Karolinai. Paslėpiau veidą rankose ir apsimečiau, kad žiovauju. Man dar niekada neteko išgyventi išsiskyrimo ar su kažkuo draugauti, bet stebėti Roką buvo juokina. Turiu galvoje, jis gauna žinute iš jos, veide atsiranda susierzinimas tada jis pakelia galvą į viršų, kad pamąstytu ką atrašyti.
Nusukau akis į Danielių tik norėdama pasižiūrėti ar jis žiūri į mane. Ir taip. Greitai susigėdusi ištariau.
- Kas?
Nauja dalis!:))) Atsiprašau, kad taip ilgai nekėliau, nes rip nuo mokslų :(
P.S. ar galim pakalbėt kaip mielai atrodo Jokūbas :')))))
Vote ^^
YOU ARE READING
The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA
Fanfiction- Iškrypėlis - Tau tai patinka, - pajaučiau jo pirštų galiukus ant šlaunų. - Nepatinka, - sarkastiškai nusijuokiau. - Nestovėtum čia jeigu nepatiktų, - Jokūbas užkišo ranką už mano rankšluosčio. - Neišdrįsi. - Patikėk - išdrįsiu, - šelmiškai pakėl...
