The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

57 dalis

- Ką kas? - paprastai atsakė.

- Tu ką tik į mane žiūrėjai.

Jis suraukė antakius:

- Ne, nežiū....

Rokas jį pertraukė prieidamas prie manęs ir įkišdamas telefoną į rankas.

- Tu mergina tiesa? - žalios akys susikaupę žvelgė į mane; jis nelaukė kol aš atsakysiu tiesiog atrakino telefoną, - kaip man atsakyti į tai?

Danielius greitai pasilenkė, kad pamatytų kas parašyta. Šiek tiek dvejojau ar man nusukti telefoną ar ne, bet nieko nedariau. Žinutė nuo Karolinos. Tai didžiulis paragrafas kuriame parašyta jog Rokas jos nenusipelnė. Ugh, merginos gali būti tokios dramatiškos.

- Tu gali paprieštarauti sakydamas kažką kitokio.

- Arba, - įsiterpė Danielius, - gali sakyti jog ji teisi ir tu jos nenusipelnei.

- Ne, - atsisukau į jį, - nėra jokios prasmės.

- Yra. Tada ji pagalvos, jog Rokas turi savigarbos ir norės jo dar labiau.

Rokas atsisuko į Danielių ir pakėlė antakius. Prieš jam ką nors atsakant aš garsiai sušukau:

- Ne! Ji norės jo tik iš gailesčio.

- Jeigu jis pripažins jog nėra vertas jos, jiems gali kažkas išeiti, - primigtinai prašė Danielius ir atsisuko į mus, - ji karšta?

Aš tiesiog patraukiau pečiais, o Rokas užrėkė:

- Taip, ji karšta!

Jie abu suglaudė galvas ir mačiau kaip Rokas rodė aukštos, gražios blondines nuotraukas. Nenorėjau prie jų prisijungti, bet iš savo vietos mačiau, kad nuotraukų buvo nemažai. Po kelių minučių jie atsisėdo į savo vietas, Danielius sutiko, kad ji tikrai karšta ir pasisukęs į Roką netikėtai paklausė:

- Kokia spalva dažysi plaukus?

- Nežinau, galbūt žalia.

- Žalia? - lėtai paklausė Danielius, - ar tai ta spalva, kurią gauni sumaišęs geltoną su mėlyna? 

- Um, taip? - susiraukė Rokas. 

Tikėjausi, kad Danielius bus toks pat nustebęs kaip ir aš. Turiu omenyje - kas dažosi plaukus žaliai? Bet jis tik pakėlė savo antakius ir plačiai nusišypsojo:

- Rimtai? 

Rokas linktelėjo ir jie vėl susiglaudė galvom, nes jis pradėjo rodyti  savo ankstesnių plaukų nuotraukas. 

- Einu pažiūrėti kur Jokūbas, - sumurmėjau.

Kai įėjau į vidų pašaukiau jį vardu ir supratau, kad jis vonioje. Užlipusi į antrą aukštą pamačiau praviras duris. Nieko nelaukusi pasirėmiau į durų rėmą.

- Manau, kad Danielius ir Rokas vienas kitam patinka. Kaip draugai. Ar gi tai nekeista? Rokas netgi nėra mano draugas, o dabar jie abu lyg geriausi draugai, - atsirėmiau į kriauklę šalia Jokūbo. 

Jokūbas tvarkėsi plaukus ir lėtai pasuko galvą į mano pusę:

- Puiku, turėsim bendrus draugus. 

- Žinau. Tai šiek tiek keista. 

Jis linktelėjo ir su šukomis perbraukė sau per plaukus.

- Nemanai, kad man reiktų apsikirpti. Atrodo jog mano plaukai per ilgi. 

- Sako berniukas, kuris devintoje klasėje turėjo karčiukus, - tyčia pasakiau. 

Jis pervertė mėlynas akis ir atsisuko į mane.