9 dalis

6.3K 355 7
                                    

  Kai kitą rytą atsikėliau lauke buvo velniškai karšta, net oro kondicionierius niekuom nepadėjo. Nusileidusi žemyn sutikau Andreją. Jis man pasiūlė nueiti paplaukioti, kol jis su mama padarys priešpiečius - mėsainius. 

- Žinoma, kodėl gi ne, - sutikau.

Nubėgau į savo kambarį susiruošti. Užsidėjau raudoną bikinį ir pasiėmiau ant kėdės pakabintą rankšluostį. Mama buvo virtuvėje ir pjaustė citrinas limonadui. Kai praėjau pro ją, ji mane sustabdė:

- Mieloji, ar tau neatrodo jog šis bikinis tau šiek tiek per mažas? - žiūrėjo tiesiai į mano krūtinę, kuri buvo suspausta.

- Viskas gerai, aš juk su savo šeima, - perverčiau akis.

- Nunešk bandeles Andrejui, - su šypsena pasakė ji. 

Padėjau bandeles ant stalo prie kitų produktų ir nuėjau prie baseino. Jis buvo didelis, o mėlynas vanduo mirgėjo saulės šviesoje. Numečiau rankšluostį ant žemės, susirišau plaukus ir įmerkiau kojos pirštą į vandenį. Likau nustebinta. Vanduo buvo gan šiltas. Nieko nelaukusi įšokau. 

- Dabar man per tave reikės valyti baseiną, - sklido balsas man už nugaros.

Atsisukusi pamačiau piktas mėlynas akis. Jokūbas atsitūpė ir paėmė baseino valytuvą, kurį sudarė tinklas užmautas ant lazdelės, ir priėjęs prie baseino krašto apsimetė, kad nori man trenkti.

- Neišdrįstum, - atšoviau ir plaukiau toliau.

Jis buvo su šviesiai mėlynais šortais. Jie tiko jam prie neįdegusios odos.

- Aš nustebintas. Matau tu neesi viena iš tų soliariuminių žiurkių, - sumurmėjo Jokūbas.

- Tą patį galėčiau pasakyti apie tave. Kas tu toks? Vampyras? - atsigulusi ant nugaros tėškiau su koją į vandenį. 

Jokūbas šyptelėjo ir padėjęs lazdelę dėjo "bombą" į vandenį (įšoko :D). Išniręs jis papurtė galvą aptaškydamas mane su plaukais. Ruošiausi plaukti toliau, bet Jokūbas uždėjo rankas aplink mano liemenį ir prisitraukė arčiau savęs. Mano nugara lietėsi su jo pilvu, ir jo lūpos man tyliai sušnabždėjo į ausį:

- Kur plauki?

- Pasitrauk, - apsimečiau jog man nepatiko.

Širdis daužėsi stipriai, atrodė jog tuoj išlėks. Jis beveik tavo brolis, Ana! Susiimk - pagalvojau.

- Na kaip nori, - atsiduso Jokūbas, pakėlęs mane į orą įmetė atgal į vandenį.

- Ahh! - surikau.

Stengiausi kuo greičiau išnirti.

- Aš tave nužudysiu! - plaukiau į jo pusę.

Jokūbas tiesiog nusijuokė ir panėręs pradėjo plaukti tolyn nuo manęs. Prisivijus jį į kampą, iškėliau rankas į orą ir grėsmingai pasakiau:

- Atsiprašyk.

- Liaukis, arba aš pasakysiu Vilmai, - prikando lūpą jis.

Žvilgtelėjau į mamą. Ji kalbėjosi su Andrėjum ir buvo jį apsivijusi su rankom taip, kaip koala medį.

- Sakyk. Ji net nekreipia į mus dėmesio.

Jokūbas nežymiai pakeitė veido grimasą.

- Žinai ką tai reiškia? 

- Ką? - uždėjau rankas jam ant kaklo.

- Turėsiu tai padarysi vėl, - pasakęs tai pastūmė mane į šoną ir paniro po vandeniu. 

Perverčiau akis.. Jau ruošiausi plaukti, bet pajutau Jokūbo rankas ant šlaunų. Kai jis pradėjo kilti į viršų supratau, kad aš taip pat kylu iš vandens. Sėdėjau Jokūbui ant pečių.. 

- O Dieve! - sucypiau ir griebiau jo galvą, - Jokūbai, nuleisk mane!

Mano tarpkojis tiesiai jam prieš veidą. Jaučiausi žiauriai keistai, o jo didelės rankos mane stipriai laikė.

- Tau baisu?

- Taip! - prisipažinau ir stipriai įsikabinau į jo plaukus, - Aš atsiprašauuu.

- Turiu prisipažinti, Anastasija, mėgaujuosi šiuo reginiu, - pakėlė galvą jis ir žiūrėjo į mane su blizgančiomis akimis. 

- Jokūbai, neišmesk manęs, - lėtai įkvėpiau.

- Atrodei tokia iškalbinga mergina, o pasirodo tu baili pelytė, - tai pasakęs jis atsilošė atgal nusitempdamas mane kartu po vandeniu. 

Mano širdis sustojo, pilvas gavo skaudžią plekšnę, o mano nosis degė, nes į ją pribėgo vandens. Užmerkiau akis ir pradėjau spardytis norėdama ištrūkti iš jo glėbio. Tą pačią minutę, kai pajutau jog esu laisva nuplaukiau prie krašto ir išlipau iš baseino.

- Ugh, nekenčiu tavęs, - sušnypščiau trindama nosį.

Pasiėmiau rankšluostį ir pradėjau valytis veidą. Paslapčiomis stebėjau Jokūbą vis dar plaukiojantį baseine.

- Kas atsitiko, Ana? Negali pakęsti žaidimo?

- Kokio žaidimo?

- Na žinai - šiurkštaus ir padūkusio.

Ignoravau jį. Susirišau plaukus ir atsiguliau ant kėdės (). Po kelių minučių Jokūbas išlipo iš baseino, priėjęs prie manęs pasiėmė MANO rankšluostį ir nusisausino save.

- Tu kaip šuniukas, visur sekioji, - pasakiau.

Vandens lašai krito nuo jo vis dar šlapių plaukų. Jis pasipurtė, paėmė rankšluostį, susuko jį ir trenkė man per pilvą.

- Aš šuniukai gali daryti tai? - pridėjo.

Nesitikėjau tai iš jo. Šiandien jis super žaismingas.

- Kas tau šiandien yra? - atsisėdau kėdėje.

Jokūbas šyptelėjo ir vėl pradėjo sukti rankšluostį.

- Einam atgal į baseiną paplaukiot.

- Ne.

- Prašau?

- Ne, - sumurmėjau. 

Jis vėl trenkė man į pilvą, o aš kaip reikiant surikau.

- Wtf, Jokūbai? - sušnibždėjau, kad tėvai neišgirstų, - jau pradedi užknist.

Jokūbas trenkė dar kartą, tada sugriebė mano riešą ir prisitraukęs prie savęs pasisodino ant kelių. Nejaukiai jaučiausi vien tik su bikiniu. Faktas tas, kad jo tėtis ir mano mama stovėjo visai netoliese. Jo ranka buvo man ant klubų. Jokūbas lėtai brėžė liniją su pirštu ant šlaunies. Paraudusi numušiau jo ranką.

- Tau tikrai viskas gerai, - prieš tai pasakydama žvilgtelėjau į mamą. 

Jis palinko link manęs ir atrėmė savo kaktą į manąją, o tada linktelėjo. Jokūbo akys nukrypo į mano krutinę. Suėmiau jo smakrą ir pakėliau į viršų.

- Nebūk iškrypėlis, - juokavau.

- Jai patiko daina, - su šypsena pasakė jis.

Nesupratau apie ką jis kalba, bet tada prisiminiau praeitą naktį, jo kambarį, lovą, gitarą ir dainą. Negi Jokūbas turi merginą? Nebent jis turėjo galvoje prostitutę.

- Bet tu jos nepabaigei.

Nesakau, kad man patinka Jokūbas, bet šiek tiek pikta jog klausiausi ne man skirtos dainos. 

- Žinau, bet jai vis tiek patiko.

- Šaunu, - nenoriai pasakiau.

- Ačiū tau, - mirktelėjo jis.

- Už ką?

- Kad išklausei mano dainos.

Ačiū Dievui man nereikėjo nieko atsakyti, nes mus pakvietė mama.  

The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTATempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang