Mes nuvažiavom į degalinę, nes Jokūbas norėjo nusipirkti colos. Atsisukau į jį nepatenkintu žvilgsiu.
- Ką? - juokėsi jis.
Purtydama galvą atsisegiau saugos diržą ir išlipau iš mašinos. Lauke buvo vėsu. Užsikišau plaukus už ausies ir sukryžiavusi rankas nusekiau aukštą vaikiną į degalinę. Pasiėmiau didelį puoduką ir įsipyliau visko po truputį: colos, sprite, fanta.- Tai šlykštu, - sumurmėjo Jokūbas pildamas colą į savąjį puodelį, - eime nusipirkti saldainiu.
Nuėjom į saldainių skyrių ir jis nusipirko pilną maišą.
- Jokūbai, paklausiu tavęs vieno klausimo, - pasakiau, kai išėjom į lauką, - kaip tu gali valgyti tiek daug nesveiko maisto ir būti toks plonas?
- Metabolizmas, - nusijuokė jis ir atsirėmė į mašiną, - plius aš sportuoju.
- Aišku, - pirštu perbraukčiau per jo ranką, - tu plonas, bet raumenų tikrai neturi, - šmaikštavau.
Jokūbas siurbtelėjo Colos ir padėjo ją ant kapoto prie saldainių.
- Sakei neturiu raumenų?
Papurčiau galvą.
Jis priėjo prie manęs, žaismingai nusišypsojo ir užsidėjo mane ant savo liemens. Stengiausi neišpilti gėrimo ir ignoravau drugelius pilve. Apsikabinau Jokūbą per kaklą. Jaučiau kaip jis vedžioja savo pirštus man ant nugaros.
- Baik! - juokiausi.
- Pirma atsiimk savo žodžius, - jis lenkė mane prie žemės.
Parodžiau liežuvį ir užsidėjau jo kepurę sau ant galvos.
- Tavo kepurė atrodo geriau ant manęs.
- Sutinku, - pasakė paleisdamas mane iš rankų, - važiuojam jau.
- Laimėjau, - sumurmėjau, - tu plonas, bet neraumeningas.
- Mes dar nebaigėm, - pridėjo, kai atsisėdom į mašiną, - geriau nieko neišpilk - galėsi pati valyti.
Kai įžengiau į prekybos centrą vos atpažinau juodai apsirengusį vaikiną, kuris sėdėjo ant bordiuro ir gėrė sultis. Igno plaukai buvo išsiplaikstę.
- Whoa, - nusijuokiau, - vos atpažinau tave su juodais drabužiais.
Jo akys mane nužiūrėjo nuo apačios iki viršaus.
- Tai kokį nuotykį turi sugalvojęs šiandienai? - paklausiau.
Stebėjau kaip Ignas išsitraukė šiaudelį iš burnos, pagriebė mane už rankos ir pradėjo temptis prie stovėjimo aikštelės.
- Pamaniau, kad šį kartą galėtume pabūti pas mane, - pasmerkė man akį, - mano mama kepa geriausius pyragus.
Aš nepasakiau Ignui, kad NEGALIU išeiti iš prekybos centro. Jokūbas turėtų mane pasiimti už valandos ir mes važiuosim pasimatuoti drabužių vestuvėms. O aš laimingai sutikau eiti pas Igną. Dabar jau bus negražu atsisakyti. Na tiek to.
- Žinoma eime, myliu pyragus.
- Šaunu. Pabūk čia, pasakęs tai paleido mano ranką iš pranyko už mašinos.
Mašina buvo maža. Žiauriai maža. Tikiuosi mama man tokios nenupirks - pagalvojau ir nusijuokiau.
- Tai tavo mašina?
- Juokini.
- Ką?
- Būtų gerai, kad tokia turėčiau.
Nieko nespėjau atsakyti, nes pamačiau Igną stovinti prieš mane su juodu dviračių.
- Lipk.
- Tu rimtai? - garsiai nusijuokiau.
- Kas yra?
- Dviratis?
Mačiau kaip Igno šypsena nyko veide.
- Žinau, kad tai ne pati geriausia transporto priemonė, - nuleidęs akis pasakė, - tu tikriausiai pripratus prie vaikinu su mašinomis, bet aš prižadu, kažkada ja irgi nusipirksiu, - išraudo.
Mielą buvo ji stebėti.
- Kur nori sėdėti - priekyje ar gale? - perbraukė sau per plaukus Ignas.
-Pasirodo Igno mama kepa tikrai skanius pyragus. Pyragas buvo taškus, šiltas ir ŠOKOLADINIS. Sėdėjome pas Igną virtuvėje.
- O dieve, kaip skanu! - nutraukiau tylą.
- Sakiau! - pilna burna juokėsi Ignas.
- Um, o kur tavo mama?
- Ji čia negyvena, - nurijo kąsnį jis, - čia tik aš ir žinai, kartais Rokas.
- Tu su Roku gyveni kartu? - pakėliau ant akį.
- Mes draugai jau ilga laiką. Jis linksmas žmogus, bet tik ne tada , kai jis viduryje skyrybų.
- Kai pamatysiu tada ir patikėsiu, - nusijuokiau.
- Nori, kad aprodyčiau namus? - atsiduso jis.
- Nebūtina, - įsidėjau paskutinį gabaliuką pyrago į burną.
Ignas nušoko nuo kėdės ir suplojo rankomis.
- Gerai, nes aš turiu tau kai ką įdomiau parodyti.
Po keliu minučių stovėjimo nusprendžiau pati apžiūrėti jo namus. Jo butas buvo mažas ir netvarkingas. Nėra ko stebėtis - jis juk vaikinas. Ant stalo prie televizoriaus buvo prikrauta daug žurnalų ir begale video žaidimų.
Nauja dali! :)) Parašykit ką manot? :) Ir ačiū, kad skaitot ;)
P.S. kuo galėdama greičiau kelsiu dalis. Jos jau yra parašytos tik reikia ištaisyti šiek tiek gramatines klaidas ;)
YOU ARE READING
The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA
Fanfiction- Iškrypėlis - Tau tai patinka, - pajaučiau jo pirštų galiukus ant šlaunų. - Nepatinka, - sarkastiškai nusijuokiau. - Nestovėtum čia jeigu nepatiktų, - Jokūbas užkišo ranką už mano rankšluosčio. - Neišdrįsi. - Patikėk - išdrįsiu, - šelmiškai pakėl...