The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

26 dalis

  Prieplaukoje buvo vasaros karnavalas. Žvilgtelėjau į mamą ir plačiai nusišypsojau. 

- Čia žymiai smagiau negu sėdėti namie.

Ryškios, spalvingos ir elegantiškos šviesos puošė vakarinį dangų. Garsi muzika ir žmonių juokas užpildė orą. Užsikišau plaukus už ausies ir pažiūrėjau į Jokūbą:

- Nori pasivažinėti su mašinom? (parašykit į Google - bumper cars)

- Ne, - eidamas žiūrėjo į telefoną ir lėtai kėlė antakius.

- Aš noriu, -sušuko mama.

- Gerai, bet pirma nusipirkim bilietus, - nusijuokiau.
            ***
Beveik pralaimiu prieš Andrėją žiedų mėtymo varžybose. Pajaučiau ranką ant peties.

- Ana?

- Ne dabar Jokūbai, - perverčiau akis, - nenoriu pralaimėti antrą kartą trijų dolerių.

Mečiau žiedą ir net nepataikiau į taikinį. Atšokau nuo stalo ir atsidusau. Andrėjas nusijuokė. Paėmiau kitą žiedą, bet išgirdau juoką už nugaros.

- Oh, um tai aš, Ignas, ir prekybos centro. Susipažinom prieš dvi savaites, prisimeni?

Ką? Apsisukusi pamačiau garbanotų plaukų vaikiną, kuris rankoje laikė cukraus lazdele ir milžinišką pliušinį vėžlį. 

- Žinoma, kad prisimenu tave, Ignai! Ką čia veiki? 

- Rokas ir jo mergina, Karolina, norėjo čia ateiti, tai aš prisijungiau prie jų, um, su savo vėžliu.

Šyptelėjau. Ignas atrodė gražiai su juoda skrybėle.

- Kaip laikaisi?

- Neblogai, o tu, nepažįstamoji?

- Um, - susiraukiau, - negalėjau su tavim susitikti, nes man buvo „namų areštas".

- Viskas gerai, - patraukė pečiais jis, - galėtume kur nors išeiti, jeigu tu neužsiėmus, - pažiūrėjęs į Andrėją sušnibždėjo, - kas jis toks?

Paėmiau Ignui už riešo ir nuvedžiau prie Andrėjo, kuris kukliai laukė manęs:

- Ignai, čia Andrėjas, mano mamos sužadėtinis. Andrėjau, čia Ignas. 

Jie paspaudė rankas ir Ignas pažiūrėjęs į neužbaigtą žaidimą pakėlė antakius.

- Kas laimi?

- Aš, - išdidžiai pasakė Andrėjas, - Ana nemoka kontroliuoti riešo.

Žaismingai perverčiau akis, o Ignas linktelėjo paduodamas man savo vėžlį.

- Man pasisekė, aš groju būgnais. Pažiūrėkim ką sugebi, Andrėjau.

Andrėjas nusišypsojo ir varžybos prasidėjo. Nesistebiu, nes laimėjo Ignas. Jis priėjo prie manęs ir leido išsirinkti prizą. Pasiėmiau žirafą. 

- Ačiū.

Patraukėme staliukų link kur Jokūbas ir mano mama laukė mūsų su Andrėjum. Žvilgtelėjau į Jokūbą. Jis vis dar sėdėjo su telefonu rankose. Perverčiau akis. Bent jau galėtų apsimesti, kad jam rūpi, kad šiandien mano gimtadienis. Šį rytą jis buvo toks mielas ir draugiškas, o dabar...

- Laimėjai man prizą? – sušaukė mama.

- Turėjai galvoj šitą? – iškėliau žirafą į orą, - iš tikrųjų mano draugas, Ignas, ją laimėjo. 

Po šių žodžių Jokūbas atitraukė akis nuo telefono ir įsmeigė žvilgsnį į mus. Ignoravau jį.

- Sveikas, aš Anos mama, - išsišiepė ji ir ištiesė ranką Ignui, bet vietoj to, Ignas ją apsikabino, o Jokūbas pervertė akis.