The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

43 dalis

- Aš irgi atsiprašau, už viską, - apsisukau ir pradėjau purtyti buteliuką su tabletėmis.

Iškrito viena, bet prisiminiau, kad praeitą kartą ji nesuveikė todėl išpurčiau dar dvi. 

- Kažkas blogai? Tau vis dar skauda petį? - atsistojo Jokūbas. 

Papurčiau galvą. 

- Kodėl imi tris tabletes? Nori perdozuoti narkotikus?

Šiandien mano gimda nusprendė mane nužudyti, bet aš tau tikrai to nesakysiu. Mintyse stengiausi sugalvoti melą. 

- Um, m..... - prisiminiau, kai Amelija sakė, kad man nesiseka meluoti; stengiausi sugalvoti lengviausią melą, - man skauda galvą. 

- Tau nereikia trijų tablečių, - pažiūrėjo į mane lyg sakydamas "tu nesveika"

- Na, man skauda. Žiauriai, - atsidusau. 

Jokūbas patikėjo. Greitai išgėriau.

- Nusileisi į apačią dabar?

- Nope. Eisiu atsigult, - su galva parodžiau durų link. 

- Kodėl? Ateik į apačią. 

- Man per daug skauda galvą, - atsakiau iš tikrųjų galvodama apie pilvą, - mane visi dabar užknisa. 

- Net ir aš? - Jokūbas atsiduso. 

- Net ir tu, - nusišypsojau ir apsisukusi išėjau pro duris; Jokūbas atsekė mane į koridorių.

- Prašau, - sušnibždėjo jis, - lake lyja - šiandien mūsų filmų diena. 

- Mūsų? - pakėliau antakius. 

Jokūbas žvilgtelėjo į mane ir dar kartą atsidusęs greitai pasakė:

- Visą laiką, kai lauke lyja aš ir mano tėtis žiūrime filmus visą dieną. Tai mūsų dalykas. 

- Smagu, - priverstinai nusijuokiau.

- Kartais. 

- Eik ir pasimėgauk filmų diena, - linktelėjau. 

- Na, kadangi tavo mama susižadėjusi su mano tėčiu, ji irgi ten bus ir tai yra nesąžininga...

- Žiauriai nesąžininga, - pertraukiau jį. 

- Nagi Ana, - Jokūbas neryškiai nusišypsojo, - kas jeigu jie pradės bučiuotis prieš mane? Ką man tada daryti? 

- Um, užsidenk akis, - nusijuokiau. 

- Arba - mes galėtume juoktis iš jų. Tu ir aš, - su pirštu parodė, - ateisi?

Aš nenoriu. Aš tikrai nenoriu. Aš noriu tiesiog gulėti ant lovos ir nieko neveikti. Arba žiūrėti serialus visą dieną. Bet Jokūbo maldavimas pagaliau prikalbino mane atsakyti teigiamai.

- Ugh, gerai, - dramatiškai atsidusau.

- Yay, - suplojo rankomis jis ir su nykščiais parodė savo kambario durų link, - man derėtų pasiimti marškinėlius. 

- O man derėtų pasiimti pledą, jeigu reikės už kažko pasislėpti. Tikrai nenoriu matyti kaip mūsų tėvai bučiuojasi. Tai šlykštu. 

- Manau, kad panaudojai neteisingą žodį, bet išsiaiškinsim apie tai vėliau, - parodė pirštu į mane.

Neturiu ką pasakyti, bet po to kai ką supratau ir atsisukau į Jokūbą. Jo lūpą vis dar praskelta ir akis mėlyna. Norėjau paklausi Jokūbo ką jis galvoja ką pasakys tėvai, bet jis buvo greitesnis.