Per vakarienę mama buvo taip užsiėmusi vestuvių planavimu, kad net nepastebėjo kaip įėjau į virtuvę. Andrėjas pažiūrėjo į mane:
- Kur Jokūbas?
- Jis išėjo, - atsakė mama, man net nespėjus prasižioti.
Po kelių minučių įsipyliau pieno, pasiėmiau loptopą ir išėjau į verandą. Vėjas švelniai glostė mano veidą. Nusprendžiau patikrinti Facebook, ar niekas neatsiuntė candy crush užklausų. Ačiū Dievui, NIEKAS. Paspaudžiau ant laukelio "ieškoti" ir parašiau Jokūbo vardą. Paspaudusi jo profilį pamačiau tūkstančius "likę" ant jo nuotraukų ir pilna merginų komentaru, tokių kaip "<333", "parašyk man:*". Pakankamai prisiskaičiusi, nuėjau ant jo "sienos". Ten pamačiau jo "statusą":
Ten pamačiau jo "statusą"》 Aš sakau "Ne!" narkotikams, bet jie manęs neklauso《.
Tas sakinys mane prajuokino garsiau negu turėtų.
- Kas tokio juokingo?
Aš greitai uždariau loptopą, kai pamačiau Jokūbą einanti link manęs.
- Um. Nieko.
Mano širdis plakė tarsi išprotėjusi. Tikiuosi niekur nepaspaudžiau "likę" - pagalvojau. Jis priėjo prie manęs ir atsisėdo šalia. Jokūbas ištempė rankas į viršų ir uždėjo vieną man už nugaros, tada atsiduso.
- Mes valgėm picą vakarienei, - pertraukiau tylą.
- Aišku, - tyliai nusijuokė jis, - sugrįžkim prie to pasiūlymo.
- Jokūbai, aš ne prostitute.
Jis geriau įsitaisė ir atsisukęs į mane pasakė:
- Gerai, pasakyk man ką nors apie save.
Aš patraukiau pečiais ir ta patį klausimą uždaviau jam.
- Kodėl tu visą laiką taip darai?
- Darau ką? - nesupratau klausimo.
- Paklausi to paties klausimo manęs, net neatsakiusi? - jis lėtai pasuko galvą į mano pusę, - ką norėtum sužinoti?
- Kokia tavo mėgstamiausia spalva? - šyptelėjau.
- Rimtai Ana? - pervertė akis Jokūbas, -tikėjausi kažko įdomesnio iš tavęs.
- Tiesiog atsakyk.
- Mėlyna, - linktelėjo galvą jis, - naujos "žaidimo" taisyklės - aš paklausiu klausimo, po to tu, supratai?
- Aha.
- Ar jau mylėjaisi su kažkuo? - pamerkė akį jis ir atsilošė atgal.
- Ar tau tai būtina žinoti? - atšoviau.
- Manau, kad taip, - pasakęs tai jis su dantim pradėjo kramtyti auskarą lūpoje (pamiršau paminėt kad jis turėjo lip ring).
Auskaro kramtymas mane tiesiog išblaškė. Viską ką dariau tebuvo spoksojimas į JO lūpas. Jokūbas pertraukė tylą:
- O norėtum būti?
- Šiais laikais visi nori prarasti nekaltybę vos sulaukę 14.
- Viską pasakysiu Vilmai, - šelmišku veidu pasakė Jokūbas.
- O tu?
- Mieloji, ar aš panašus į tą, kuris vis dar butų neturėjęs merginos lovoje? - mėlynos akys žiūrėjo į mane.
- Tu kiaulė
- O jeigu rimtai, tai kokią muziką klausaisi? - nusijuokė jis.
- Um, betkokią, - patraukiau pečiais.
Jokūbas pradėjo kalbėti, o aš negaliu atitraukti akių nuo to nelemto auskaro. Jo lūpos atrodo tokios minkštos. Ugh. Susiimk, Ana, jis greitai bus tavo brolis pagalvojau. Na, įbrolis.
- Tau patinka All Time Low? - paklausė Jokūbas.
- Tikriausiai.
- Tikriausiai? - pakėlė antakius jis, - eime į vidų kol tavo mama nepagalvojo, kad tu sušalai lauke.
- Labai juokinga.
Pasiėmiau loptopą ir įėjau į virtuvę. Mama su Andrėjum vis dar sėdėjo prie stalo. Pasakiau, kad einu miegoti ir nusekiau Jokūbą į antrą aukštą.
- Am, Ana, - pasakė jis stovėdamas ant savo kambario slenksčio.
- Ką?
- Tai jaučiasi geriau negu atrodo, - pamerkė akį.
- Ką? - sumišusi dar kartą paklausiau.
- Auskaras, - dar kartą su dantim sukandęs lūpą Jokūbas pranyko savo kambaryje.
Nauja ;) Vote ^^
ESTÁS LEYENDO
The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA
Fanfic- Iškrypėlis - Tau tai patinka, - pajaučiau jo pirštų galiukus ant šlaunų. - Nepatinka, - sarkastiškai nusijuokiau. - Nestovėtum čia jeigu nepatiktų, - Jokūbas užkišo ranką už mano rankšluosčio. - Neišdrįsi. - Patikėk - išdrįsiu, - šelmiškai pakėl...