The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

41 dalis

Prasibrovėm pro erškėčių krūmus užsidengę veidus, kad nesusibraižytumėm ir dar palypėję žemyn atsiradome mažoje saloje prie upės. Aplink mus buvo ramunės ir piktžolės. 

- Wow, kaip čia gražu!

- Žinau, - sušnibždėjo. 

Ignas apsisuko ir su ranka parodė į netoliese stovintį akmenį. Pajaučiau kaip jis mane kilstelėjo, kad galėčiau lengviau ant jo užlipti. Sulenkiau kelius, apsikalbinau juos ir laukiau Igno šalia savęs. 

Mėnulio šviesa atsispindėjo upėje. Jaučiausi saugi ir lyg bučiau namie. 

- Ignai? - paklausiau; o gal atsidusau.

- Kas yra? - jis metė mažą akmenuką į vandenį.

- Dar neatsiprašiau už tai ką tau padarė Jokūbas.

- Nieko tokio. Aš kaip ir nusipelniau to, juk pavadinau jį ne vardu, kaip tu sakei. 

- Vistiek. Mes turėjom tiesiog linksmai pabūti, bet užuot to dabar sėdi su skaudančiu žandikauliu. Aš tikrai labai atsiprašau...

Jis nieko neatsakė kurį laiką.

- Viskas gerai, Ana, - patraukė pečiais.

Pakėliau galvą į viršų ir stebėjau mėnulį. Pajutau kaip Ignas paėmė mano ranką ir ją švelniai suspaudęs toliau laikė. 

- Mano mama greitai darys savo vestuvių repeticiją, - sušniždėjau.

- Šaunu, - susiraukė jis. 

- Na, mes dar kol kas neužsakėme grupės, - patraukiau pečiais, - norėčiau sužinti ką gali pasiūlyti.

-Nori, kad aš gro......

- Taip. Surink grupę ir galėsi pagroti. 

Ignas pasirėmė ant akmens ir plačiai nusišypsojo. 

- Rimtai? Nenoriu įžeisti, bet vestuvės juk ne tavo. 

- Aš pirmoji pamergė, galiu daryti ką noriu, - pamerkiau akį.

- Wow, - perbraukė ranką per plaukus, - rimtai?

- Jo, bet tavo grupė turi būti labai gera. Juk buvai sutikęs mano mama. Ji niekam neleis sugadinti "tobulų vestuvių", - ore parodžiau kabutes. 

- Žinau, žinau, nenuvilsiu tavęs.

- Jeigu gerai pagrosi, paaukštinsiu tave, - nusišypsojau, - galbūt galėsim draugauti. 

Ignas pervertė akis ir pasilenkęs prie manęs švelniai patraukė plaukus nuo veido.

- Manau, kad žodžio ačiū užteks. 

- Tikrai taip.

- Ačiū, - jis paėmė mano ranką ir prisitraukęs pabučiavo. 

Upė teka. Ignas atsilošė atgal, o aš atsirėmiau į jį. Kad ir kaip norėčiau čia būti, mėgautis momentu su Ignu ir klausyti upės šniokštimo, negaliu ištrinti minčių iš galvos apie mėlynakį vaikiną. 

                     ***

Vėliau tą patė vakarą, kai įtikinau Igną, kad jam nieko neatsitiks jeigu jis grįš vienas namo, pasiėmiau Jokūbo CD, kurį jis man buvo įrašęs ir įsidėjusi į kuprinę patraukiau durų link. 

Nei Andrėjaus, nei mamos automobilio nebuvo kieme. Aš džiaugsmingai atsidusau ir atsirakinus duris įslinkau į vidų. 

Vos kažką įžvelgdama nuėjau į virtuvę ir kai uždegiau šviesas tyliai surėkiau, nes prie stalo buvo susirangęs Jokūbas ir rašė ant popieriaus. 

- Šūdas, Jokūbai, išgąsdinai mane, - pridėjau ranką prie širdies ir garsiai atsidusau. 

- Kodėl rašai tamsoje? - paklausiau.

Mėlynos akys susitiko su manosiomi, sumirksėjo ir vėl sutelkė dėmesį į popierių. 

Pastebėjau, kad Jokūbas klausosi muzikos ir lėtai kažką rašo. Jo lūpa ir antakis perskelti, viena akis mėlynai raudona, lyg juoda. Mano pilve atsirado mazgas. Tai mano kaltė. Jokūbas dabar atrodo pasikeitęs.

Ką tu padarei, Ana?

Padėjau kuprinę ant stalo, priėjau prie jo ir lėtai pakėliau smakrą:

- Tai mano kaltė.

Jokūbas patraukė mano ranką ir susinervinęs išsitraukė ausinukus.

- Anastasija, aš tavęs negirdėjau.

- Aš greit sugrįšiu, niekur neik.

- Lyg turėčiau kur. 

Atsidusau ir greitai užbėgau į Jokūbo vonią. Paėmiau lipdukus. Pasižiūrėjau į save veidodyje ir nusikeikiau. 

Visa tai tavo kaltė. Ignas ir Jokūbas dabar sužeisti, o tu net neturi įbrėžimų. 

- Grįžau.

Padėjau lipdukus ant stalo ir pradėjau ieškoti. Aukštas vaikinas atsisuko į mane; dabar aš stoviu prieš jį (Jokūbas sėdi ant kėdės apsivijęs Aną kojom). 

- Ana, - tyliai sušnibždėjo Jokūbas, - nemanau, kad "Neosparin" padės pašalinti juodą akį.

- Ššš, tau bus geriau, prižadu, - pabaigusi tepti iškėliau pilduką į viršų, - tau patinka Batman? 

Jokūbas ilgai į mane žiūrėjo pasimetęs, bet pagaliau prabilo:

- Batman tiks. 

- Gerai.

Paėmiau vatos gabalėlį ir sušlapinusi su vandeniu švelniai apvaliau antakį. Užspaudžiau "Neosparin". 

- Viskas bus gerai, Jokūbai, padažu.

Mėlynakis žvilgtelėjo į mane, o aš linktelėjau. Paėmiau lipduką ir užklijavau ant antakio. 

- Turėjai paimti mažesnį, - pasakė Jokūbas.

- Tas gražesnis, - sumurmėjau. 

Jis atsiduso ir sumirksėjo.

- Jau baigei, Ana?

Papurčiau galvą. Švelniai perbraukiau pirštais po Jokūbo akimi. Jis sudrebėjo ir iškart patraukė ranką. 

- Atsiprašau, - sušnibždėjau, - turėtum užsidėti ledo arba daržovių. 

- Vėliau. 

- O dabar pagydikim lūpą.

Greitai peržiūrėjau per lipdukus, bet nieko gero neradau. Netrukus gavau idėją. Pasilenkiau prie Jokūbo ir pabučiavau tą vietą, kuri buvo praskelta. 

- Geriau? 

- Žymiai, - jis lengvai suspaudė man špaunį ir atsistūmė kėdę nuo baro,- labanakt. 

Jokūbas greitai atsistojo ir susirinkęs popierius užbėgo į antrą aukštą. Nežinau kodėl, bet jaučiuosi...... atstumta? Pasirėmiau ant stalo. Gal Jokūbui rimtai atsibodo kaip aš švaistau jo laiką. 

Nauja dalis!:))) Prisimenat kai Jokūbas Anai užklijavo koją su tuo pačiu lipduku ;))) Goals

Vote ^^