The Stepbrother (LT verčiama) SUSTABDYTA

2 dalis

  -Tai ką apie tai galvojat? - paklausė mama , - mes su Andrėjum nusprendėm nieko jums nesakyti ir jus nustebinti.
-Nustebinti?! - sausai nusijuokiau, - suprasčiau jeigu gaučiau šuniuką arba bilietą į koncertą, o ne įbrolį.
-Tėti, kas čia vyksta?
-Jokūbai, nedaryk didelio reikalo iš niekur, - atsidusęs pervertė akis Andrėjas, - Ana gyvens čia su mumis, ir po trijų mėnesiu ji bus tavo sesuo.

-Galiu su tavim šnektelėti? - sumurmėjo vaikinas.
-Ne, negali, bet gali padėti šioms gražioms damoms išsipakuoti daiktus, - Andrėjas pažiūrėjo į mane, - viskas gerai, Anastasija?
-Ana, - atsidusau, - man reikės šiek tiek laiko priprasti, bet šiaip viskas gerai.
-Kai išsipakuosit - eisim pavalgyti.
-Paskubėkim, aš labai išalkusi, - suplojo rankomis mama.

Abu "tėvai" nusileido laiptais žemyn palikdami mane viena su Jokūbu. Žvilgtelėjau į jį norėdama įsitikinti ar jis jau žiūri į mane. Deja.... Jokūbas susirinko savo daiktus ir pašiepiančiu veidu pažiūrėjęs į mane užtrenkė savo kambario duris.
-Palauk!!! - surėkiau.
-Ko nori?
-Koks WiFi slaptažodis?
Jokio atsakymo nesulaukiau. Kas su juo blogai - pagalvojau.

*po 2 valandų*

Jau greit devynios ir mes pagaliau prisėdome prie stalo valgyti.
-Labai skanu, Andrėjau. Ar dažnai gamini? - paklausiau.
-Anksčiau gamindavau visą laiką, - nurijo kasnį jis, - bet dabar, kai Lukas vyresnis jis beveik niekada nebūna namie, tad aš perku jau padarytą maistą iš parduotuvės.
-Galėsi gaminti man ir Anai. Ji visada būna namie, ar ne princese?
- Mhm, - sumurmėjau.

Lukas nežymiai prisilenkė prie manęs ir vos girdimai pasakė:
-Nevykėlė.
-Nepastebėjau, kad turit baseiną, - nenoriai pasakiau norėdama pakeisti temą.
-Dabar jau jis ir tavo. Galbūt po vakarienės norit pasimaudyt? - paklausė Andrėjas žiūrėdamas į visus.
-Kitą kartą, - papurčiau galvą, - noriu pabaigti išsipakuoti ir pailsėti. Šiandien buvo ilga diena.
Greitai pabaigusi valgyti atsistojau nuo stalo ir jau žadėjau eiti, bet mane sustabdė mama:
-Ką reikia pavalgius sakyti?

-Ačiū. Ar dabar galiu eiti nuo stalo?
-Eik, - nusišypsojo mama, - tik ilgai nesėdėk prie kompiuterio.
Nuėjusi į virtuvę išsiploviau savo lėkštę. Netrukus išgirdau žingsnius už nugaros:
- Ar dabar galiu eiti nuo stalo - pasityčiojo Jokūbas ir imetė lėkštę į indaplovę, - žinoma, princese, tik nepamiršk išsiplauti dantų, nes neaplankys dantuku fėja.
Pabaigęs savo "juokelius" Jokūbas metė puoduką į kriauklę ir vanduo aptaškė mane.
-Žiūrėk ką darai, kvaili. Šnekėk ką nori apie mane, bet neprikišk mano mamos.
- Atsipalaiduok.

Užsukau čiaupą ir nusišluosčiusi rankas piktai pažiūrėjau į jį:
-Dar tik viena diena praėjo o tu jau nerealiai užknisi.
-Žinau, - nusišypsojo Jokūbas ir jau norėjo kažką sakyti, bet suskambo jo telefonas.
-Palauk, Dani, - jis atsisuko į mane tikėdamasis, kad aš išeisiu.
Niekur nežadėjau eit, tačiau po kelių minučių klausymosi apie merginų privalumus man atsibodo. Todėl užlipau į viršų ir pabaigiau išsipakuoti. Susirišau plaukus, atsidusau ir nuėjau įjungti televizoriaus. Staiga išgirdau garsų juoką. Pakėlusi akis pamačiau Jokūbą stovinti ant slenksčio. 

- Galvojau tavo tėtis sakė, kad tu niekada nebūni namie? Kodėl tu vis dar čia? - pasakiau su ironija.

Jokūbas pervertė akis ir atsakė:
- Vaike, o tu kartais mėgsti papokštauti.
Nusprendžiau jį ignoruoti. Tai ne mano kaltė, kad buvau jam šalta.
- Paskutinė dėžė, - paspyręs dėžę pasakė jis, - nežinau kas yra toje dėžėje, bet kad ir kas ten būtų - heavy af ( as fuck). 

Jis VĖL paspyrė dėžę purtydamas galvą.
- Baik spardyti mano daiktus, Jokūbai.
- Baik spardyti mano daiktus, Jokūbai, - pamėgdžiojo jis.
Tai antras kartas per dieną kai jis taip daro. Negaliu to pakęsti. Nusisukusi pasiėmiau televizoriaus pultelį ir isijungiau MTV - kaip tik rodė " Awkward". Kai tik atsisėdau ant sofos išgirdau kaip spyruoklės lovoje sugirgždėjo. Atsisukusi pamačiau Jokūbą ant mano lovos, su BATAIS.
- Man nelabai patinka šis serialas, - pasakė jis ir sukryžiavo rankas už galvos, - geriau įjunk " How I Met Your Mother". 

Jis turbūt juokauja - pagalvojau.
- Ką? Aš nieko neperjungsiu.
Atsisukau į Jokūbą ir numečiau jo kojas nuo savo pagalvės:
- Dink iš mano kambario!
- Aš turiu pasiūlymą, mažoji sesute, - šyptelėjo jis.
- Geriau vadink mane Anna..
- Aš turiu pasiūlymą, - pakartojo Jokūbas.
- Na, sakyk.

Jis perbraukė savo plaukus su ranka ir prabilo:
- Manau, kad jeigu gyvensime kartu, tūrėtume vienas kitą labiau pažinti. Man reikia žinoti kas tu esi.
- Kas aš esu? - pasišaipiau ir nuėjau išsipakuoti paskutinės dėžės, - ne, ačiū, aš tau nieko nesakysiu.
- Pagalvok apie tai, - pradėjo jis, - gal tu kokia prostitutė arba narkomanė. Man reikia žinoti ar man reikės apsaugoti tėtį.
- Pasikliauk manim, aš nei viena iš jų.
Jokūbas atsisėdo ir pasiėmęs pultelį pradėjo junginėti kanalus. Aš žiūrėjau tiesiai jam į akis.
- Kiek tau metų, anyway? Atrodai per senas, kad vis dar gyventum su savo tėčiu, - paklausiau.
- Ne tavo reikalas.

- Gal ir ne mano, - patraukiau pečiais, - bet tu man vistiek pasakysi.
- Ne, nesakysiu.
Aš vis dar jį stebėjau. Jokūbas žvilgtelėjo į mane.
- Prieš tėvus turėsim apsimesti, kad vienas kitam patinkam.
- Tu pilnas "gerų" idėjų šianakt. Sorry, bet aš to nedarysiu.
- Kodėl gi ne?

- Nes tada mano mama pagalvos, kad aš esu laiminga čia, - atkirtau jam, - nors ištikro - neesu. Aš tavęs net nemėgstu, - sausai nusijuokiau, - taip, kad tikrai neapsimesiu jog tu man patinki.
Jokūbas pakėlė vieną ankatį ir atrėžė:
- Tu manęs net nepažįsti.
- Žinau, kad tu šiknius. Man tiek ir užtenka.
- Ką čia nusišneki?

- Tiesiog dink iš mano kambario!
Jis pašoko nuo lovos ir prieš užtrenkdamas duria surėkė:
- Tavo žiniai, man 17.
Koks šūdžius....  

  Nauja dalis ;) Vote ;p

Paskaitykit mano drauges istoriją "You are my toy" <3  Dziuste