Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Ketvirtoji Dalis

Nikas Danmoras
<Niall>
- Tore, tai nuostabu, - tik tiek tegalėjau pasakyti.

Torės dovana buvo nuostabiausia iš visų, kurias turėjau per savo dvidešimt vienerius metus. Negalėjau atsigrožėti jos dovana. Ji padovanojo man didelį koliažą iš visų mūsų kartu darytų nuotraukų. Ten buvo daug mūsų selfie, kur raukėme veidus, buvo nuotraukos, kur aš sedėjau traukinuke su Taileriu, nuotraukos, kur keturiese stovėjome prie vandenyno ir daug kitų.
Prieš akis praskrido prisiminimai iš tų nuostabių dienų praleistų su šiais nuostabiais draugais : Tore, Leila, ir Taileriu. Buvo daug nuotraukų, kur keturiese raukiam veidus, juokiamės, kvailiojam. Negalėjau nustoti žiūrėti į tai.
Ši dovana nuostabi. Atsistojau ir labai stipriai apkabinau Torę, stovėjom taip pora minučių. Negalėjau jos paleisti. Leila pasiemė Torės dovaną ir jie kartu su Taileriu ją apžiūrėjo. Abiejų akyse matyt nuostaba. Matėsi, kad abu prisimena visus įvykius iš šių nuotraukų.
Pasedėjom šiek tiek pavėsinėje ir patraukėm vidun. Namuose jau buvo susirinkę nemažai žmonių. Mane iškarto apsupo draugai sveikindami mane ir dovanodami dovanas. Labai greitai pamečiau Leilą, Torę ir Tailerį iš akių. Susirasiu juos vėliau.
<Torė>                                                                                                 
Niall apsupo žmonių minia. Taileris nuėjo ieškoti kažkokio vaikinuko, o mes su Leila patraukėm prie stalelio su gėrimais.
  Abi niekad negėrėm, todėl pasiėmėm po stiklinaitę limonado ir nusprendėm nueiti šnektelti su draugais iš universiteto.              
  Vakarėlis buvo puikus, visiems buvo linksma. Prisigėrusių žmonių buvo pakankamai nedaug, ir tai buvo nuostabu. Su Leila suradom Niall ir patraukėm prie jo.
- Kaip sekasi? – paklausiau nusišypsojusi.
- Puikiai, - Niall nuoširdžiai šypsojosi. Nuo jo visiškai nesijautė alkoholio kvapo. Atrodė, kad visai negėrė.
- Ar tu negėriai? – tarsi perskaičius mano mintis paklausė Leila.
Niall nusijuokė.
- Tam, kad gerai leisti laiką, nebūtina gerti, - jis atrodė tikrai laimingas, - na o jūs, merginos, - kreipėsi į mus, - irgi visiškai blaivos, - jis pradėjo juoktis, mes su Leila taip pat.                                                                                                               
- Tam, kad gerai leisti laika, nebūtina gerti, - pakartojau jo žodžius ir jis dar garsiau nusijuokė, - o, kas ateina.

  Parodžiau į Tailerį, kuris artinosi prie mūsų, greta jo ėjo kažkoks vaikinas. Vaikinas atrodė visiškai girtas. Jis vos vos vilkosi paskui Tailerį atsitrengdamas į vakarėlio svečius ir be perstojo juokdamasis. Tas vaikinas buvo gan panašus į Tailerį, bet gal man tiesiog pasirodė. Vaikinai pasiekė mus ir Taileris prakalbo.
- Merginos, - kreipėsi į mane ir Leila, - tai mano brolis – Nikas.

  Jis pristatė mums šalia esantį vaikiną. Mes su Leila susižvalgėme.
- Brolis? – Leila klausiamai žiūrėjo į Tailerį, turbūt nežinojo, kad jis turi brolį.
- Sveikos, - Nikas pasisveikino su mumis, balsas buvo nekoks.
  Jis buvo visiškai girtas. Vaikinas buvo labai panašus į Tailerį. Jie turėjo panašių veido bruožų. Nikas buvo tokių pat kaštoninių plaukų, kaip ir Taileris, abu turėjo riesta nosį ir žalias, smaragdo spalvos akis. Nikas buvo visai simpatiškas, bet tik ne tada, kai veidas perkreiptas ir atrodo pavargęs.
  Pagalvojau apie tai, kaip dabar kenčia jo organizmas nuo įpilto į jį alkoholio. Arba atvirksčiai jaučiasi puikiai.
                                   
- Taip, kažkada užsiminiau tau apie jį, - Taileris uždengė Niko burna ranka, nes tas be paliavos kažką burbėjo, -  Jis gyvena Las Vegase ir vasaros atostogoms atvyko čia, - Taileris atitraukė ranką nuo Niko burnos, kuris atrodo dėl savo girtumo net nesuvokia, kur yra, - tik jis šiek tiek padaugino su alkoholiu.
- Kas iš jūsų vyresnis? – paklausiau.
- Taileris, - ramiai atsakė Niall, - Nikas jaunesnis už jį metais.    
Taileriui dvidešimt vieneri, rudenį pus dvidešimt dveji. Jis vyresnis už Niall.
- Tai išeina, kad tu ir Nikas vienmečiai? – paklausė Leila Niall.
- Taip, - jis linktelėjo.               
- Kodėl anksčiau apie jį nepasakojai? – paklausiau Tailerio, tas tik gūžtelėjo ir pažiūrėjo į Niką. Nikas nutaisęs kvailą šypseną žagtelėjo.