Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Šeštoji Dalis

<Torė>

Nuskambėjus mano žadintuvui aš garsiai sudėjavau. Kumščiu trenkiau į žadintuvą ir per dideles kančias pramerkiau akis. Prasideda mano eilinė diena. Lėtai atsistojau nuo lovos ir saldžiai nusižiovavus nupėdinau į vonią.

Mano butas nors ir mažas, bet man jis labai patinka. Butą sudaro svetainė sujungta su virtuve, vonia ir miegamasis. Iš svetainės į mano miegamajį veda arka. Man patinka mano butas. Jis jaukus, šviesus ir gan pigus nuomai.

Eidama pro arką užkliudžiau ją pečiu iš garsiai nusikeikiau. Skausmas per kelias sekundes išsklaidė miegą. Gal taip daryti kąsryt?

Užėjusi į vonią atsistojau prieš veidrodį ir pravedžiau savo standartinę rytinę apžvalgą. Nusistebėjau, kad per naktį ant veido neatsirado nei spuogelių, nei nelygumų. Veidas kaip visad buvo lygus, bet tiesa perkreiptas nuo ankstyvo prabudimo ir skaudančio peties.

Veidrodyje apžiūrėjau savo tamsius plaukus. Po to, kaip praeitą rudenį nukirpau savo šviesius galus plaukai pasidarė kur kas švelnesni ir stipresni. Man visai patiko trumpi plaukai vos siekiantys pečius, bet mano nuostabai jie labai greitai ataugo ir dabar siekė žemiau krūtinės.

Išsišūkavau plaukus, kurie kaip visad mielai garbanojosi ir išsivaliau dantis. Atlikusi visus rytinius ritualus nupėdinau atgal į miegamajį ir pasidariau savo kasdienį makiažą. Jis buvo iki begalybės paprastas. Kadangi ant veido neturėjau nė vieno spuogelio ar šiaip kažko, ką vertėtų slėpti, tai nenaudojau pūdros ar tuo labiau tonalinio kremo. Vietoj to daug dėmesio skyriau akims ir antakiams.

Akis pasidažiau savo mėgstamais tamsiais šešėliais, kaip visad ryškiai nusidažiau blakstienas ir juodu peštuku apsivedžiojau akis, kad atrodyčiau budresnė. Antakių formą ir bendrą vaizdą pakoregavau specialiais šešėliais. Apžiūrėjau savo makiažą ir šyptelėjau pati sau. Nesidažau tam, kad kam nors patikčiau ar atkreipčiau į save dėmesį, man patinka dažytis dėl savęs. Mėgstu savo išvaizdą ir su makiažu tik šiek tiek ją pagerinu ir padarau malonia sau pačiai.

Plačiai atlapojau spintos dureles ir apžiūrėjau jos turinį. Visus drabužius, kuriuos nešiojau dar prieš metus Kalifornijoj, ten ir palikau. Išvažiuodama keliauti aš pradėjau naują gyvenimą ir nenorėjau, kad kažkas man primintų senus laikus. Dėl to visus drabužius ir daiktus palikau Kalifornijoj ir iš esmės, dėl to tada trumpai apsikirpau plaukus. Tai, ką dabar turiu yra surenkta iš kelionių. Nėra nė vieno seno daikto. Viskas tik tai, ką nusipirkau, gavau ar nušvilpiau kelionės metu.

Tiesa aš dažnai kažką vogdavau. Dauk daiktų dabar esančių su manimi yra pavogti. Visi dabartiniai mano daiktai neša prisiminimus. Tarkime didelis reklaminis plakatas kabantis pas mane virtuvėje buvo pavogtas manimi ir keliais mano draugais su kuriais susipažinau kelionių metu degalinėje. Man labai patiko šis plakatas ir draugams užkalbinus darbuotojus aš ir nušvilpiau jį.

Pasiilgau savo kelionės draugų. Beka, Simė, Medogas, Markas, Ašas ir aš, mes buvome tarsi maža keliautojų šutvė. Mes kasdien kažkur važiuodavom, kasdien veikdavom nerealius dalykus ir mums buvo gera. Užmigdavom miškuose, kalnuose, prie upių ir ežerų nežinodami, kur atsidursime rytoj. Tai buvo nuostabu.

Užplūsta prisiminimų pasižiūrėjau į laikrodį. Už penkiolikos minučių turėsiu eiti į paskaitas, dėl to vertėtų paskubėti. Iš spintos išsitraukiau plėšytus šortus, baltą maikutę ant kurios juodom raidėm parašyta "Florida", ją kaip tik ten ir pirkau ir užsimečiau tamsiai mėlynus marškinius. Jie buvo nusagstyti ir išsiuvinėti įvairiais ženkleliais, kuriuos pirkau keliaudama. Dievinau šiuos marškinius, nes skaitau, kad sukūriau juos pati. Šie marškiniai buvo visiškai tušti, juos nusipirkau Meksikos Second Hand'e už centus. Jie tapo mano kelionės prisiminimų vieta.