Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Vienuoliktoji Dalis

<Nikas>

Junginėjau televizoriaus kanalus nuo vieno prie kito. Kaip visad, televizija pilna niekam neįdomių laidų ir filmų. Gulėjau išsidriebęs ant sofos. Niall treniruotėje, Taileris išvažiavo, o Leila jau kelias valandas trynėsi virtuvėje.

- Galėtum bent iš mandagumo paklausti ar man nereikia tavo pagalbos, - Leila sustojo tarpdury sukryžiavusi rankas ant krūtinės.

Blondinei ant parištos prijuostės puikavos kelios šviežios dėmės nuo nežinia ko.

- Galėčiau, - tariau, - bet nenoriu ir neklausiu.

Leila užvertė akis.

- Tu toks tinginys, - sudėjavo.

Išsišiepiau jai, o ji eilinį kartą užvertė akis į dangų.

- Laimei neužilgo čia bus Torė, kuri mielai man padės, - nusivaipė.

Skaudžiai nuryjau gumulą gerklėjė ir atsisėdau. Dabar mažiausiai noriu matyti Torę, bet neparodžiau to Leilai. Nutaisiau abėjingą veidą, bet vidus degė.

- Ir ką gi storašiknė Torė čia veiks?

- Galvojau, kad jau nevadini jos taip, - Leila perkelė svorį nuo vienos kojos ant kitos.

- Galvoti būna naudinga, - tariau, - ir vis dėlto, ko Torei čia reikia?

- Juk pasakiau, kad ateis man padėti gaminti.

- Taileriui? – kilstelėjau antakį.

- Taileriui, - Leila nusivaipė.

- Ir kodėl man niekas negamina vakarienės?

- Nes jeigu pagaliau susiimtum galvą į rankas ir susirastum merginą, būtų kam tau gaminti vakarienę, - Leila nupėdino atgal į virtuvę.

- Ačiū už tavo patarimą, - sarkastiškai šūktelėjau, - būtinai juo pasinaudosiu.

Nuskambėjus durų skambučiui nė nepajudėjau iš vietos. Tikriausiai tai Torė, tegul Leila pati jai atidaro duris. Skambučiui sučirškiant dar kelis kartus Leila šūktelėjo :

- Nikai, būk geras, atrakink. Mano rankos miltuotos.

Pavarčiau akis ir atsidusęs nupėdinau prie durų. Jas atrakinus rudaplaukė išpūtė akis.

- Galvojau, kad Leila atrakins duris, - tarstelėjo.

- Ir aš, - sumurmėjau ir pasitraukiau į šoną, kad Torė užeitų. Ji praslinko pro mane šiek tiek užkabindama savo ranką už mano delno, šiek tiek krūptelėjau, bet atrodo, kad ji to nepajuto. Torė nusispyrė savo corvers'us ir apsidairiusi po butą nuėjo tiesiai į virtuvę. Atsigręžiau į ją ir apžiūrėjau rudaplaukės aprangą. Juodi plėšyti džinsai, baltas laisvas džemperis ir odinė kuprinė permesta per petį puikiai jai tiko. Plaukai, kaip visad lengvai susivėlę ( kas jai begalo tinka ), veidas padengtas lengvu makiažo sluoksniu. Nuslinkau paskui ją į virtuvę. Leila pasitiko ją išsišiepusi. Torė numetė kuprinę ant virtuvės stalo ir pradėjo traukti iš jos maisto produktus.

- Viską nupirkai? – paklausė jos Leila.

- Viską, ką atsiuntei man žinute, - Torė patraukė pečiais. Atsisėdau prie stalo priešais merginas.

Torė traukė iš kuprinės sūrį, įvairius padažus, daržoves, viščiukų krutinėlę ir dar kelis produktus. Stebėjau jos grakščius judesius. Ji viską darė lengvai ir užtikrintai. Užsiraitojus rankoves nupėdino prie kriauklės plauti rankų.

- Kur taip skubi? – paklausė jos Leila apžiūrinėdama pomidorus taip, tarsi mato juos pirmą kartą.

Torė išties atrodo taip, tarsi kažkur skubėtų.