Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Devynioliktoji Dalis

<Torė>

Rytas naujuose namuose praėjo kaip niekad keistai. Vos man išėjus iš naujojo savo kambario mane pasitiko namų tvarkymo personalas ir Natali nusivedė mane į virtuvę, kur jau stovėjo mano pusryčiai.

Atsisėdus prie stalo valgiau skanius blynelius ir kūriau planus ateinančiai dienai. Vienintelis dalykas, kurį dabar noriu veikti, tai tiesiog atsisėsti namo kieme ir skaityti knygą, klausydama muzikos. Apsisprendusi grįžau į savo kambarį, kad persirengti. Užsidėjau juodus džinsus ir pilkus marškinėlius, kurių priekį susikišau už džinsų juosmens. Išsišukavusi tamsius plaukus stvėriau knygą, mobilų ir ausines, ir patraukiau kieman.

Galinis namo kienas buvo didžiulis. Didelis baseinas, džakuzi, pavesinė, gėlės, palmės ir krūmai puošė kiemą ir vertė jį mažu parku. Takelis iš kiemo vedė tiesiai prie vandenyno. Pasitiesiau ant žalios žolės paklodę ir atsiguliau ant jos veidu į vandenyną ir atsiverčiau knygą.

Dėmesį patraukė už manęs esančio baseino vandens pokštelėjimo garsas. Atsisukau ten ir sužiūrau į nuostabų vaizdą. Gideonas plaukiojo baseine kaip visiškas profesionalas. Nežinau, ar pastebėjo mane, bet net jeigu ir pastebėjo to neparodė. Grakščiais judesiais jis plaukė palei baseiną. Stebėjau jo lengvus judesius ir negalėjau nutraukti akių nuo juodaplaukio. Jo plaukimas hipnotizavo.

Jam praplaukus dar kelis ratus jis išlipo iš baseino. Vandens lašai nutekėjo jo ištreniruotu kūnu. Platūs ir tvirti pečiai suko ratus aplink jį mankštindami rankas. Gideonas įsistebeilijo į mane ir aš nuraudau.

- Galiu eiti, jeigu trugdau plaukioti, - tyliai tariau.

- Neplaukioju, o treniruojuosi, - tarė rimtu balsu ir darė tempimo pratimus.

- Užsiėmi plaukimu, tiesa?

Jis stabtelėjo ir perverė mane neaiškiu žvilgsniu.

- Dar vienas dalykas, kurį tau išpasakojo Fredas? – jo žemas balsas pasiekė mano ausis ir aš sumišau.

- Ne, - tariau, - tiesiog tavo plaukimas tai išduoda.

Jis nieko neatsakė, tik tęsė savo mankštą. Dar kiek pažiūrėjusi į jį nusprendžiau, kad vis dėlto reikia pasitelkti į skaitymą ir įsipatoginusi pradėjau skaityti.

- Seniuk, mankšta nepadės išlikti amžinai jaunam, - išgirdau įkyrų Istono balsą ir už manęs pasigirdo jo žingsniai.

- Turiu gerensę idėją, - linksmai tarė Istonas, - Hatsonas rengia vakarėlį.

- Ryt anksti išvažiuoju į koledžą, - ramiai tarė Gideonas.

Nemačiau judviejų, kadangi buvau nusisukusi ir įbėdus akis į knygą, bet klausiau jų pokalbio ir bandžiau įsivaizduoti, kokias emocijas rodo jų veidai.

- Tik nezysk, - sudėjavo Istonas, - visad po vakarėlių ramiai važiuoji į koledžą ir šiandiena ne išimtis. Eime.

- Nežinau, šį vakar turiu treniruotę, nebent po jos, bet neilgam.

Išgirdau Istoną suplojus delnais.

- Reiškia laikykites merginos, broliai Rivers ateina į vakarėlį, - šūktelėjo.

- Broliai Rivers ir sesuo Springs, - pasigirdo Kelemo balsas.

- Ką? – Istonas, Gideonas ir aš paklausėm vienu metu.

Atsisukau į juos. Kelemas stovėjo priešais vaikinus ir parodė man ateiti. Sudvejojus atsistojau ir nuslinkau prie jo.

- Tėti, sakyk, kad juokauji, - sudėjavo Istonas.