Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Penktoji Dalis

<Nikas>

Pasibaigus treniruotei nupėdinau į universiteto valgyklą. Niall, Taileris ir Leila išėjo, o aš nusprendžiau dar šiek tiek pabūti. Valgykloje prasibroviau pro studentų minią ir užsisakiau kavos su pyragėliu. Pasiėmiau užkandžius ant padėklo ir apsidairiau ieškodamas laisvo staliuko. Nieko iš čia nežinau, tai manau geriau pasedėti vienam. Dėja laisvų stalų nebuvo. Vienintelis atrodo laisvas stalas stovėjo valgyklos kampe. Pusę jo uždengė studentai, bet vis vien patraukiau link jo. Apėjus mokinius pastebėjau, kad stalas nelaisvas.

Išsišiepiau ir atsisėdau prie stalo. Prie jo sėdinti rudaplaukė pakėlė į mane akis ir eilinį kartą pavartė jas. Aš nusijuokiau.

- Sakei, kad manęs neseki, bet jau pradedu abejoti, - suaimanavo Torė ir išsitiesė.

- Aš ir pats jau abejoju, - nusijuokiau. Torė nusuko akis, - čia vienintelis laisvas stalas.

- Jis nelaisvas, - pyktelėjo, - čia sėdžiu aš.

- Labai atsiprašau, kad sutrugdžiau, jūsų, ramybei, bet nenoriu sėstis kitur. Jeigu labai trugdau galiu pasislėpti puo stalu ir baigti pietauti ten.

- Būčiau labai dėkinga, - vyptelėjo. Ir nuleido galvą į kažkokius papierius ant stalo. Ji ranka persibraukė plaukus ir įsistebeilijo į popierius.

Sedėjome tylėdami. Aš užkandžiavau, o Torė pavargusiu ir nervingu žvilgsniu žiūrėjo į popierius.

- Gal galiu, tau, kažkaip padėti? - paklausiau nutraukdamas tylą. Torė nepakėlė akių.

- Gali išeiti. Tai būtų geriausia pagalba, - tarė.

- Kodėl tu tokia įkyri? Argi aš toks niekšas? - paklausiau. Ji pagaliau pakėlė akis.

- Pagalvokim, - ji demostratyviai pirštais palietė smakrą, - taip, tu niekšas. Pavargau nuo tavo kompanijos, o dar labiau pavargau nuo minties, kad esi žiauriai užsispyręs ir nepaliksi manęs. Dar pridėkim tai, kad turiu reikalų su šiais kvailais popieriais.

- Ir dėl to visad reikia taip elgtis?

- Negaliu gi aš būti gera visiems šiam universitete, - atsakė. Aš pasiduodamasis nusijuokiau.

- Kas per popieriai? - pirštu bėdžiau į dokumentus ant stalo. Torė atsiduso.

- Šiokie tokie dokumentai dėl mano keliavimo. Šiemet praleidau daug paskaitų ir, kad gaučiau diplomą turiu paaiškinti savo nebuvimą.

- Nežinojau, kad tai būtina.

- Iki šios dienos aš irgi, - ji sunėrė rankas ant stalo. Ir įsistebeilijo į tolį.

Jos akys sustojo. Atsisukau į tą pusę, kur ji žiūrėjo. Prie mūsų su padėklu rankose ėjo Paulius.

- Čia laisva? - paklausė daugiau Torės nei manęs.

- Kaip matai, - ji parodė į kėdę prie manęs ir Paulius atsisėdo.

- Jau susipažinot? - nusišypsojo Paulius.

Torė perverė mane klausiamu žvilgsniu. Aš pažiūrėjau į ją akimis sakydamas, kad vėliau viską paaiškinsiu. Ji pavartė akis.

- Panašiai, - numyniau.

- Tore, kaip tau Nikas? Jis mano komandos nario - Niall draugo brolis, - paaiškino Paulius, - gal pažysti juos. Niall žaidžia su manimi, o jo draugai Taileris ir Leila atvažiavo pažiūrėti rungtynių. Prie jų prisijungė ir Nikas.

- Tai tu Tailerio brolis? - paklausė Torė vaidindama nuostabą. Pasimuisčiau.

- Taip, nespėjau tau papasakoti apie jį, - atsakiau ir nudėbiau akis į batus.