Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Septintoji Dalis

Dabar viskas visai kitaip
<Torė>

Džiovinausi plaukus vonios kambaryje. Teko tai daryti dėl idioto Niko, kuris užvertė ant manęs šaltą kibirą vandens.
  Leila ir Taileris ruošėsi mūsų išvykimui į papludimį, o Nikas skambino Niall ir kvietė važiuoti kartu.

Bus keista pamatyti Niall. Po jo vakarėlio praėjo savaitė ir visą tą laiką nesimatėm. Bandžiau nuvyti tas mintis ir sutelkti dėmesį į plaukų džiovinimą.

- Pakalbėjau su Niall, jis važiuos kartu. Sakė, kad lauks ten, - mano mintis nublaškė į vonią įėjęs Nikas.

  Jis jau apsirengė sausius rūbus. Šlapius laikė rankoje ir norėjo įmesti į skalbyklę.

- Gerai, - žvaliai atsakiau. Nikas prisimerkė.

- Ar tarp jūsų kažkas buvo? – paklausė vis dar prisimerkęs.

- Ką? – išsiblaškiusi paklausiau.

Jaučiu kaip dega veidas ir nežinau, ką atsakyti Nikui. Nes pati nesuvokiu ar tarp mūsų kažkas buvo. Išjungiau plaukų džiovintuvą, nes plaukai jau seniai sausi.

- Nesijaudink tu taip, aš tik paklausiau, - Nikas nusijuokė ir žiūrėjo į mane šiek tiek kilstelėjęs antakius.

- Aš ir nesijaudinu, - nusisukau nuo jo, nes nesinorėjo, kad matytų mano paraudusį veidą, - ir iš ko sprendi, kad tarp mūsų kažkas buvo?

- Tiesiog, - prisiverčiau atsisukti į jį. Jis tik gūžtelėjo pečiais, - kai skambinau Niall, pirma jis nenorėjo važiuoti, vėliau paklausė ar kartu važiuosi tu. Kai sužinojo, kad taip, momentaliai sutiko, - Nikas nusijuokė, - o kai paklausiau tavęs apie tai, tu išraudai ir nusisukai.

- Ir iš to darai išvadas, kad tarp mūsų kažkas buvo ? – paklausiau.

- Taip, - jis gūžtelėjo, - gerai, tai jūsų reikalas. Žinojai, kad važiuosim visi keturiese viena mašina? – jis greitai pakeitė temą. Buvau jam už tai dėkinga.

- Tai kas? – paklausiau pakeldama antakį. Jis pasilenkė prie skalbyklės ir įmetė į ją šlapius rūbus, - mašinoje vietos daug.

- Taip, bet tik ne tada, kai tu joje sėdi, - jis pradėjo garsiai kikenti ir dingo iš vonios, kol jam netrekniau.

<Niall>

  Laukiau draugų papludimyje. Pasidėjau savo daiktus ant šilto smėlio ir pasiklojau rankšluotį, kad galėčiau patogiai sedėti.

  Žvalgiausi ieškodamas draugų, kol pagaliau pamačiau du iš jų. Veide iškarto atsirado šypsena.

Prie manęs linksmai besišnekučiuodami ėjo Taileris su Leila. Pro juos pralekė Nikas ir Torė.

Nikas ją vijosi, o Torė bėgo visu greičiu per šiltą smelį rankose laikydama Niko kuprinę. Jie bėgo į mano pusę, atsistojau, kad geriau juos matyčiau.

Torė bėgo besijuokdama ir Nikas taip pat. Vis dėlto Nikas greitesis. Jis pasivijo dar bėgančia Torę. Abiem rankom stvėrė ją už liemens ir pakėlė nuo žemės.
Torė juokdamasi spardėsi. Nikas porą kartu apsupo ją ore ir pagaliau paleido atsiimdamas savo kuprinę. Jie abu stovėjo besijuokdami.

Abu buvo šiek tiek pasilenkę, kad atgautų kvapą. Už jų einantys Leila su Taileriu garsiai juokėsi. Buvo linksma visiem išskyrus mane.

Nuo kada Torė su Niku sutaria?
Staiga mane pamačiusi Torė pradėjo bėgti į mano pusę. Ji vis dar juokėsi.

At bėgdama ji rankomis apsivijo mano kaklą ir stipriai mane apkabino, bet tas apkabinimas nebuvo toks, prie kokio įpratau. Jis nors ir buvo nuoširdus, bet skyrėsi nuo praeitų. Stengiausi tai ignoruoti.

- Niall, kaip džiugu ir vėl susitikti, - ji kalbėjo vis dar uždususi nuo bėgimo.

Paleido mane ir nusisuko į Niką. Kuris vis dar sunkiai kvėpuodamas atrinosi prie mūsų.

- Uždusai, vaikeli? – pašaipiai paklausė Torė, kai Nikas priėjo prie mūsų.

- Aš ne Žaibas Makvynas , kaip kaikurie, - jis pašnairavo į Torę ir pagaliau pastebėjo mane.

- Sveikas, Niall, atleisk, kad taip ilgai užtrukom, tiesiog ši mergaitė bandė vogti mano daiktus, - jis parodė į Torę ir pavartė akis.

- Viskas gerai, - nusišypsojau.

- Labas, - choru pasisveikino priėję Leila ir Taileris.

- Sveiki, - nusišypsojau draugams.

- Šiandien begalo karšta, - Taileris pakėlė galvą į dangų.

- Taip, - pritarė Leila trumpam pakeldama galvą.

Ji pasidėjo savo daiktus ant smėlio, Taileris, Torė ir Nikas padarė tą patį. Draugai pasiklojo ranksluošlius ant smėlio. Torė nusirengė šotus. Po rūbais jau turėjo maudimuką.

Taip pat padarė ir Leila. Ji nusirengė rūbus ir įsitaisė ant savo ranskluoščio. Vaikinai nusirengė marškinėlius. Jau buvo su maudimosi šortais. Taileris su Niku jau pasiruošė eiti maudytis.

- Kas pirmas prie vandenyno? – žaismingai paklausė Nikas ir jau norėjo bėgti.
Torė sugriebė jį už alkūnės ir sustabdė. Ji plačiai šypsojosi.

- Tikrai ne tu! – sušuko ir nusimetusi maikutę nulekė link vandenyno.

Jai iš paskos besijuokantys Taileris ir Nikas. Visi trys pasileido prie vandenyno ir bėgdami įšoko į vandenį. Taileris su Niku pradėjo taškyti Torę vandeniu.

- Kodėl neini kartu? – paklausiau Leilos.

Ji šypsojosi stebėdama kaip Taileris, Nikas ir Torė laksto vandenį ir besijuokdami taškosi.

- Noriu kiek pasideginti ir sušilti, - ji pasiraižė ir užsidėjo akinius nuo saulės, - o tu?

- Panašiai, - tyliai atsakiau. Iš tikrųjų, tai tiesiog nenorėjau trintis prie Niko ir Torės. Bet nutylėjau tai nuo Leilos.

- Ar tu pavydi? – nusijuokusi paklausė Leila. Pažiūrėjau į ją klausiamu žvilgsniu, - pavyduliauji Torę Nikui, tiesa? Dėl to neini maudytis.

- Netiesa, - atsakiau ir nusukau žvilgsnį.

- Tau nėra ko pavyduliauti. Jie nekenčia vienas kito. Daugiausia, kas iš jųdviejų gausis, tai tiesiog draugai, - ji nusijuokė.

- Jie elgiasi ne kaip draugai, - paprieštaravau blondinei.

- Tu su Tore irgi elgeisi ne kaip su tiesiog drauge, - ji ramiai atsakė ir atsigulė, - bet dabar jūs tik draugai ir daugiau niekas.

Susiraukiau. Leila žvilgtelėjo į dangų.

- Be to, kiek prisimenu, tai tu pasakei Torei, kad nenori būti jos vaikinu.

- Tada viskas buvo kitaip, - gūžtelėjau stebėdamas klykiančia Torę, kurią Nikas gaudė vandenyje.

- Dabar viskas irgi pasikeitė, - atsakė Leila.

A. Ž. Dalis gavosi gan vasariška ir kaip man atrodo, pakankamai linksma :))
Tikiuosi, kad nenuvyliau.