Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Penktoji Dalis

Kambariokė
<Torė>

- Leila, - tyliai tariau įėjusi į jos ir Tailerio miegamajį.
Buvau čia daug kartų. Miegamasis buvo įrengtas labai gražiai. Sienos buvo šviesiai rudos. Ant jų kabėjo daug nuotraukų, kur buvo pavaizduoti jie. Kabėjo pakankamai daug nuotraukų, kur esu ir aš su Niall.

- Leila, - kiek garsiau pasakiau, - Leila! – surikau ir draugė pagaliau suspurdėjo.
- Ko tu nori? – kimiu balsu paklausė net neatsimerkusi akių.
- Noriu, kad atsikeltum, nes atėjo tavo geriausia draugė, kelkis, - Leila atsisuko į mane ir prisimerkusi pažiūrėjo.
- Eik šikt, Tore, aš miegu, - ji susisupo į antklodę ir nusisuko nuo manęs, - ir aplamai, ką čia veiki? – kimiu balsu paklausė, - argi neturėtum dabar gulėti savo lovoje ir bandyti sklaidyti pagirias po vakar vakarėlio?
- Neprigėriau tiek daug, kad dabar būtų pagirios, - atsakiau draugei, - be to, aš neturiu namų.

Atrodo, kad šitie mano žodžiai privertė Leilą prabusti, ji atsisuko į mane ir prisimerkė. Sedėjau ant jos lovos krašto, ji šiek tiek man spyrė atsisėsdama lovoje.

- Ar vakar po vakarėlio padegei butą? – paklausė pakėlusi antakį.
- Beveik, - nusijuokusi pasakiau, - palikau įjungta vandens čiaupą per visą naktį ir užtvindžiau visus savo kaimynus.
- Ir kodėl taip linksmai apie tai kalbi, - paklausė Leila, - argi dabar neturėtum verkti ir ieškoti kito buto?
- Ne, Taileris leido per vasarą pasilikti pas jus, - gūžtelėjusi atsakiau.

Leilos veidas nušvito, atsirado didžiulė šypsena. Ji šoko iš lovos ir pro duris pasileido į apačią. Visiškai nieko nesuvokdama nubėjau paskui ją. Leila nusileido laiptais ir nubėgo į virtuvę pakeliui užkliudydama Niką, kad tas net apsipylė nešinomis sultymis.

- Po velnių, Leila! – sušuko Nikas.

Aš praeidama pro jį nusijuokiau, jis pavartė akis. Leila puolė Taileriui į glėbį. Taileris nustębes net aiktelėjo.

- Ačiū, ačiū, ačiū! – Leila stovėjo apkabinusi Tailerį, tas atrodo visiškai nieko nesuvokia. Leila įsisiurbė jam į lūpas.

- Už ką ačiū? – paklausė Taileris, kai Leila pagaliau jį paleido.
- Abejoju, kad už blynus, - sumurmėjo prie manęs priėjes Nikas. Rankoje laikė švarius marškinėlius, norėjo juos pakeisti vietos tų, kuriuos Leila bėgdama apipylė.
- Tu padarei tai, ką prašiau. Leidai Torei gyventi kartu, - Leila laiminga šypsojosi Taileriui.
- Ar jūs žinojot, kad mane išvarys iš buto ir iš anksto nusprendėt, kad gyvensiu kartu?– paklausiau draugų.
- Neee, tu nesupranti, - nutęsė Leila.
- Kažkaip aš irgi neįsivažiuoju, - pasakė Nikas ir nusirengęs purvinus marškinius vilkosi švarius.

Spėjau žvilgtelėti į jo ištreniruota kūna. Jis tikrai atrodė gerai. Nikas turėjo puikų presą, kurį uždengė švarus marškinėliai.

- Jau seniai prašiau Tailerio pakviesti tave vasarai gyventi pas mus. Ir pasitaikius progai jis pagaliau sutiko, - Leila prisėdo prie stalo, kur jau stovėjo paruošti blynai ir keturios lėkštės.

Pasiekėme jos pavyzdžiu ir visi susėdome prie stalo.

- Norėjau pakviesti tave ryt, bet kadangi atėjai šiandien, tai taip ir gavosi, - paaiškino Taileris. Leila pritariamai linktelėjo.
- Kuriame kambaryje gyvensiu? – paklausiau.
- Garaže, - pašaipiai atsakė Nikas.
Aš pavarčiau akis.
- Turime du svečių kambarius. Viename dabar apsistojo Nikas, o kitame gyvensi tu, - pasakė atsikąsdamas blyno. Aš nusišypsojau.
- O jeigu čia atvažiuos Niall, tai kur tada jis miegos? - paklausė Leila Tailerio kramtydama blyną. Turiu pripažinti, kad Taileris labai skaniai gamina.
- Kažką sumastysim, - Taileris gūžtelėjo, - Niall galės nakvoti vienam kambaryje su Niku.
Nikas pakreipė galvą.
- Aš ne prieš, bet miegamąjam viena lova. Nesupraskit klaidingai, Niall mano draugas, bet jau ne ant tiek.

Aš nusijuokiau, Nikas man  nusišypsojo. Keista, kad veide nebuvo nė trupučio pašaipos, prie kurios buvau pratusi.

- Tada blogiausiu atveju jis miegos svetainėje ant sofos, - atsakė Taileris.
- Arba mes su Tore galime miegoti dviese, o jis Torės kambaryje, - Nikas pasakė pakeldamas antakį.

Aš paspringau blynu. Taileris pavartė akis. Leila užjaučiamai žiūrėjo į mane.
- Net nesvajok, - atsakiau Nikui pagaliau baigdama springti. Jis pradėjo juoktis.

- Aš juokauju, dėl tavo storos šiknos netilpsime lovoje, - Nikas dar labiau pradėjo juoktis. Aš jam kumštelėjau.

Visą dieną beveik nieko neveikėm. Visi keturiese važiavom apsipirkti. Gan linksmai praleidom laiką. Neskaitant to, kad Nikas nepraleisdavo progos pasijuokti iš manęs.
Tiesa pasakius, aš irgi nepraleidau progos iš jos pasityčioti. Taileris su Leila amžinai juokėsi iš mūsų elgesio ir sakė, kad elgiamės kaip mažvaikiai. Man irgi taip atrodo, bet nors linksma.

A. Ž. Štai tokia paprastutė ir  jauki dalis gavosi. Ačiū už jūsų dėmesį :))