Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Dvidešimt Pirmoji Dalis

Iš Angelų miesto

<Nikas>

  Lėktuvas buvo begalo didelis. Jame buvo trys eilės sedynių, po tris vietas. Taigi sedėjau šalia Leilos ir Tailerio. Torė sedėjo gretimoje eilėje su Niall ir kažkokiu vyruku. Norėjau sedėti prie Torės, bet vos tik mums su Niall bandant pasikeisti vietomis, tuoj pat atsirasdavo stiuardesė, kuri sakė, kad negalime pakeisti savo sedėjimo vietų.

- Liko skristi apie valandą, - pasakė Leila žvilgtelėjusi į laikrodį telefone.

  Leila sedėjo prie lango, greta jos Taileris, o aš jam iš kairės. Žvilgčiojau į Torę, ji su Niall žiūrėjo kažkokias nuotraukas Niall telefone. Jie juokėsi. Mane tai erzino. Taileris pamatė į ką žiūriu.

- Viskas gerai? – paklausė.

Atplėšiau akis nuo Niall ir Torės, ir pažvelgiau į Tailerį. Leila irgi atsisuko.

- Kuo puikiausiai, - pasistengiau kalbėti linksmai, bet tai labiau buvo panašu į sarkazmą.

- Jie tiesiog bendrauja, - guodė Leila, - bet kiek keista, kad Torė kalbasi su Niall. Ji stipriai ant jo užpykusi.

- Net jeigu ir užpykusi, tai nereiškia, kad jie turi visą skrydį sedėti tylėdami ir gręžti vienas kitą žvilgsniais, - pasakė Taileris.

Gužtelėjau. Pažvelgiau į Torę. Ji juokėsi atlošusi galvą, Niall taip pat.

- Einu į tuoletą, - pasakiau Leilai ir Taileriui.

Atsistojau ir praėjęs pro Niall su Torę nupėdinau į tuoletą.

<Torė>

- O čia mano draugas Tonis, - pasakojo Niall rodydamas nuotraukas telefone, - Tonis geras vaikinas, bet pasinęšes ant filmuko Minions.

- Minions? – nusijuokiau, - kiek jam metų?

- Dvidešimt šeši, - Niall gūžtelėjo.

  Pradėjau dar garsiau juoktis. Niall prisidėjo prie manęs. Abu be paliovos kikenom. Greta Niall sėdintis vyras atsiduso ir pavartė akis.

  Pro mus praėjo Nikas. Jis ėjo į tuoletą. Praeidamas neatsisuko į mus. Palydėjau jį žvilgsniu. Niall taip pat žiūrėjo į Niką.

- Jūs gera pora, - pasakė nustodamas juoktis. Jo balsas buvo rimtas.

- Dėkui, - padėkojau. Niall nuleido akis, - jūs su Rebeka irgi faina pora. Negaliu patikėti, kad sugebėjai tai nuslėpti tokį ilgą laiką.

Niall atsiprašomai šypsojosi.

- Atleisk. Tikrai norėjau pasakyti, bet kažkaip vis bijojau, kad sugadinsiu mūsų santykius.

Nusijuokiau.

- Vis vien juos sugadinau, - Niall nuraudo.

Atsidarė tuoleto durys ir iš jo išėjo Nikas. Jis ėjo per lėktuvą. Prie mūsų sustojo.

- Kaip jūs čia? – paklausė nusišypsojęs.

- Neblogai, - šyptelėjau, - kaip tu?

- Jau noriu pajusti žemę po kojom, - Nikas nusijuokė.

- Būtų neblogai, - pasakiau. Nikas linktelėjo ir nuėjo į savo vietą.

  Lėktuvas pagaliau nusileido ir mes išėjome iš oro uosto. Visi už savęs tempemės lagaminus. Mano, Tailerio, Niko ir Niall lagaminai buvo visai maži. Leila, kaip visad atsiskyrė ir pasiemė didžiulį lagaminą.

- Toks jausmas, kad tu kraustaisi į Niujorką, o ne atvažiavai savaitei, - pasakė Niall Leilai.

  Niujorke karšta, kaip ir Kalifornijoje. Žydrame danguje skaisčiai švietė saulė. Gamta aplink oro uostą nuostabi. Taileris su Niku užtikrintai ėjo prieš mus visus. Jie jau buvo Niujorke su tėvais ne vieną kartą, todėl gariausiai čia oreantavosi. Ėjome link taksi parkingo.