Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Dvidešimt Ketvirtoji Dalis

<Nikas>

- Beveik baigiu apstatyti visus kambarius.

- Tavo namai atrodo labai šauniai.

Nusišypsojau savo telefonui, kurio ekrane tunojo Taileris. Mudu su broliu gan dažnai kalbamės su vaizdu ir šį kartą, aš aprodžiau jam savo namą. Tiksliau tai, kaip jis dabar atrodo.

- Gali dirbti architektu, viskas atrodo tiesiog puikiai, - Taileris šypsojosi man, o aš toliau klaidžiojau po kambarius filmuodamas tai, ką matau aplink save.

- Na, aš tikrai pasistengiau, - atsukau kamera į save ir filmavau veidą.

Išgirdau, kaip Tailerį kažkas kviečia. Jis atsisuko į tą pusę ir linktelėjo savo bendradarbiui.

- Gerai, Nikolai, - brolis kreipėsi į mane pilnu vardu, jeigu jis būtų šalia, spirčiau jam, - turiu lėkti, klijentas atėjo. Susiskambinsim.

Linktelėjau jam ir mes baigėme skambutį. Numečiau mobilų ant sofos ir apžiūrėjau svetainę. Dramblio kaulo spalvos sofa ir keli tokie pat krėslai apsupo stiklinį staliuką ir puo juo gulintį kilimą. Kaminas kambario kampe nebuvo įžiebtas, bet suteikė kambariui jaukumo ir prabangos. Ant šviesios sienos kabėjo didelis televizorius, kuris per visą laiką, kol esu čia, nė karto nebuvo įjungtas. Man jo tiesiog nereikia. Tai laiko švaistymas.

Suvibravęs telefonas pranešė, kad baterijos įkrovimo lygis menkas, dėl to skubiais žingsniais nupėdinau į savo miegamąjį. Tamsios sienos iškabintos Amerikietiškomis vėliavomis, futbolistų plakatais ir obstrakčiais paveikslais kėlė nuotaiką. Lova viduryje kambario buvo tvarkingai paklota, kas visai nebūdinga man. Spintos durelės pravertos, pro jas matėsi mano menkos rūbų atsargos, reikia nusipirkti daugiau. Žengiau ant minkšto kilimo ir apsižvalgiau, akimis ieškodamas mobilaus pakrovėjo. Patebėjau jį ant spintelės prie lovos ir nieko nelaukdamas čiupau grobį, kaip alkana katė.

Apsisukant ant kulno, kad eiti į svetainę, stabtelėjau. Akys užkliuvo už užuolaidų, kurios jau savaitę buvo užtrauktos. Tamsiai mėlynas audinys skyrė mane nuo žauriaus pasaulio už namo ribų. Prieš savaitę, kai per langą pamačiau Torę ir jos įbrolį besibučiuojant užtraukiau užuolaidas. Negalėjau žvelgti į namą priešais, į jo langą. Žinoma, kad buvau lauke ir teko vis dėlto pažvelgti į Torės namo pusę, bet iškart nukreipdavau akis. Buvo sunku.

Svetainėje pasistačiau mobilų krautis ir nusprendžiau išeiti laukan, kad šiek tiek nušveisti savo motociklą. Taip, motociklą. Mano senasis automobilis jau atgyveno savo, dėl to teko jį parduoti ir už gautus pinigus nusipirkau motociklą. Savo plieninį žirgą atsigabenau namo tik vakar vakare, taigi jo nematė dar niekas. Jis stovi garaže prie namo. Mano pasididžiavimas.

Kažkada būdamas dar paauglys išsilaikiau motociklų teises. Mudviem su Taileriu tėvai nupirko bendrą motociklą, kurį dėl pinigų stokos šeimoje teko parduoti. Bet dabar nusipirkau naują. Savo svajonę Kawasaki zx6.

Iš dežės koridoriuje pasiėmiau reikiamas poliravimo priemones, per petį persimečiau skudurėlį ir patraukiau pro duris. Visą šią naktį pravažinėjau juo, todėl dabar pats laikas jį tinkamai prižiūrėti.

Mane pasitiko šalta diena. Ruduo jau įpūsėjo, oras greitai šala. Net Kalifornijoje. Prieš pasukdamas iki garažo, nupėdinau prie pašto dėžutės. Atsidariau ją ir patikrinau turinį. Tuščia.

Mano dėmesį patraukė susinervinusi Torės mama, kuri garsiai kalbėjo telefonu. Rudaplaukė moteris atrodė taip pat, kaip jos dukra. Iš tolo pagalvočiau, kad čia Torė. Torės mamos rudi plaukai buvo paleisti kristi ant pečių, visai kaip pačios Torės. Vienintelis esminis jų skirtumas, tai aprangos stilius. Torės mama visad dėvi sijonus, sukneles, oficialią aprangą. Priešingai nei jos mama, Torė visad su džinsais ir džemperiais. Tai jos stilius.