Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Pirmoji Dalis

<Nikas>

Pramerkiau akis. Nieko nepasikeitė. Tos pačios mano kambario sienos. Tie patys dideli langai, baldai, daiktai. Tos pačios grindys ir lubos. Viskas ir vėl taip pat. Per naktį kol miegojau nieko nepasikeitė. Garsiai atsidusau ir pakreipiau galvą į kairę lovos pusę. Ta pati tuštuma. Vėl susapnavau tą patį sapną, kurį kas naktį sapnuoju jau metus.

Susiraukęs atsikėliau iš lovos ir atlikęs rytinę rutiną nupėdinau į pirmą namo aukštą. Taileris su Leila jau pusryčiavo ir linksmai šnekučiavosi prie virtuvės stalo. Įėjau į virtuvę.

- Labas rytas, - linksmai pasisveikino Taileris. Leila man šyptelėjo.

- Labas, - tariau ir užsiviriau sau kavos. Pasiėmęs puodelį prisėdau prie stalo greta Leilos.

- Kaip miegojai? – paklausė Leila ir gurkštelėjo arbatos.

Kilstelėjau akis į ją, bet nieko neatsakiau ir atsigėriau kavos.

- Vėl tas sapnas? – liūdnai paklausė Leila. Vos pastebimai linktelėjau.

Kišenėje susiradau mobilujį ir patikrinau visus savo socialinius tinklus. Facebook, Instagram, Twitter, Viber ir kitus. Patikrinau ir elektroninį paštą. Ir vėl nieko.

- Nieko negavai? – paklausė Leila, kai pasidėjau telefoną ant stalo.

- Ne, o jūs? – paklausiau pakeldamas akis. Pažvelgiau į brolį, vėliau į Leilą. Abu tylėjo.

- Aišku, - sumurmėjau, - jūs irgi nieko negavot.

- Nikai, - kreipėsi Taileris, - kada jau tu nurimsi? Tu metus kas rytą tikrini visus socialinius tinklus laukdamas žinutės nuo Torės.

Susiraukiau išgirdęs jos vardą.

- Taip negalima, - toliau dėstė broils, - buvai pats geidžiamiausias vaikinas universitete, o tapai niekuo. Turi keisti savo gyvenimą, o tai visai palūši. Baik tikrinti visas įmanomas susisiekimo programėles, kurios tik yra pasaulyje. Nueik į kokį klubą, susirask merginą ir džiaukis gyvenimu. Galvodamas apie Torę tu palaipsniui žudai save.

Taileris neatitraukė nuo manęs akių. Aš irgi išlaikiau jo žvilgsnį. Vėliau nusigręžiau į langą. Už lango zujo vasariškas Kalifornijos gyvenimas.

- Tikrinu visus socialinius tinklus tikėdamasis bent sužinoti ar ji gyva, - ramiai tariau, - Jos nėra metus, o jūs net nesijaudinat. Gal jai reikia pagalbos, gal ją kas pagrobė ar dar blogiau. Gal ji mir...

Mano balsas užsikirto. Užsidengiau veidą delnais. Tailerio telefonas suskambo ir jis atsiliepęs išėjo iš kambario.

- Leila, - kreipiausi, ji pakėlė akis, - Torė buvo geriausia tavo draugė. Jūs buvot neišskiriamos. O dabar ji dingusi ir nu nepergyveni?

- Man lygiai taip pat blogai, kaip ir tau, - tyliai tarė Leila, - bet aš žinau, kad jai viskas gerai. Aš tikiu, kad ji gyva ir tiesiog pradėjo naują gyvenimą. Torė labai stipri ir jai tikrai viskas gerai. Jai reikia pabūti vienai ir atsiriboti.

- Manau, kad metai, tai užtektinas laikas pabūti vienai ir atsiriboti, - tariau. Jaučiau, kad nuo Leilos žodžių man pasidarė kiek lengviau. Leila uždėjo ranką man ant peties.

- Ankščiau ar vėliau ji susisieks su tavimi. Aš tuo tikra, - paguodė. Šyptelėjau jai.

Į kambarį atpėdino Taileris. Mes su Leila pakėlėme į jį akis.

- Skambino Niall, - tarė, - nori susitikti kavinukėje. Sako, kad tai jam labai svarbu.

Nesinori kelti kojos iš namo, bet tebunie , turim susitikti su juo.

....

- Tai kas per svarbus reikalas? – paklausiau Niall, kai jau sedėjom kavinėje netoli Leilos ir Tailerio namų, kur su jais gyvenu ir aš.

Niall išsišiepė. Jis sedėjo su savo futbolo uniforma. Prieš metus mums grįžus iš Niujorko jis tiesiu taikymu nuėjo žaisti futbolo į eikštelę. Jam puikiai sekėsi. Jis žaidžia jau seniai. Universitete buvome vienoje futbolo komandoje, mums baigus universitetą aš nustojau žaisti, bet Niall tęsė treniruotes. Žaidžiant eikštelėje jį pastebėjo Kalifornijos Amerikietiško futbolo treneris, kuris kaip mat pasiūlė jam įstoti į Kalifornijos futbolo komandą. Niall sutiko ir dabar yra vienas geriausių žaidėjų.

- Čia toks reikalas, - pradėjo Niall. Jo akys blizgėjo, - mūsų komanda atstovaus Šiaurės Ameriką Jungtinių Valstijų futbolo varžybuose!

- Eik sau, žmogau, - tarė Taileris ir paspaudė Niall ranką, - tai neįtikėtina. Tu tikrai tinki šiom varžybom.

Niall dar labiau išsišiepė.

- O svarbiausia, - tęsė Niall, - kad varžybos vyks Vašingtone, tiksliau tariant Sietle. 

- Neįtikėtina, - nutęsė Leila. Niall linktelėjo.

- O dar svarbiau tai, kad aš turiu jums kaiką, - Niall pasikrapštė sportiniam krepšyje ir ištraukė tris lapelius. Juos išdalijo kiekvienam, - tai bilietai į varžybas. Turėsime VIP vietas. Varžybų metu vyks keturi žaidimai. Aš dalyvausiu paskutiniam, o kitus tris stebėsiu su jumis, - jis ištraukė savo bilietą ir pamosikavo juo, - Jūs važiuojate kartu.

- Tu imi mus kartu su savimi į varžybas Sietle? – paklausiau nustębusiu balsu ir apžiūrėjau bilietą. Niall energingai linktelėjo galva, - nemokamai?

Jis dar kartą linktelėjo ir išsišiepė.

- Gavau bilietus už dyką, - paaiškino. Tada atsisuko į mane ir šyptelėjo, - privalai važiuoti. Atsiribosi nuo istorijos su Torę. Tau palengvės. Gal net susirasi sau kažką.

Prašveisti galvą tikrai būtų neprošal. Niall buvo teisus. Leila, Taileris ir Niall žiūrėjo į mane laukdami atsakymo. Dar kartą apžiūrėjau bilietą.

- Jeigu ir susirasiu, tai tik Torę ir nieko kito, - tariau, - ji pavertė mane tikru žmogum. Man reikalinga tik ji ir niekas kitas. Bet kaip ten bebūtų – vyksiu į varžybas.

A.Ž. Opaaa, niu ką, sveiki atvykę į naują istorijos etapą. Labai labai džiaugiuosi, kad pagaliau kelsiu dalis, kurias šiuo metu rašau, nes visos praeitos buvo parašytos jau senų seniausiai. Taigi, tikiuosi dėmesio ir palaikymo. Ačiū visiems, kas vis dar čia su manimi. Myliu - Ema;)