Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Dvidešimtoji Dalis

<Torė>

Mudviem su Istonu įžengus atgal į namą, kur vakarėlis buvo pačiame įkarštyje daug kas mus nužiūrėjo. Keli žmonės net sušvilpė, jaučiau, kaip veidas nuraudo. Ko gero, daug kas matė mudu karštai besibučiuojančius. Man vis dar buvo gėda ir labai netikėta, kad tiesiog čiupau jį ir pradėjau bučiuoti. Nors mudu ir buvom girti, bet taip neturi būti. Turime nekesti vienas kito.
Mes beveik įbrolis ir įseserė, tai neteisinga. Neturim teisės bučiuoti vienas kitą, taip tiesiog negali būti. Bet tai įvyko. Ir nė vienas mūsų nesipriešino, kai įsisiurbiau Istonui į lūpas jis net nenustebo, tiesiog pradėjo karštai mane bučiuoti ir delnais tyrinėti mano kūną. Aš varčiausi iš malonumo ir seniai nejausto jausmo. Dėkui šventiems, mes neturėjome sekso, tai buvo tiesiog pasibučiavimas.

Galva svaigo nuo bučinių, alkoholio ir surūkytos suktinės. Patikrinau laiką telefone. Beveik ketvirta ryto.

- Turime važiuoti, - mudu su Istonu atsisukom į tą pusę, kur stovėjo į mus akis įbėdęs Ridas, - ryte visiems į mokslus.

Jis pašaipiai pabrežė žodį visiems ir keistai mane nužvelgė. Vyliausi, kad nematė mudviejų su Istonu ir niekas jam apie tai neprasitarė. Kitaip mums galas.

- Gideonas jau laukia mašinoje, - tarė Ridas ir apsisukęs ant kulno patraukė link išėjimo laukan.

Nepajudėjau iš vietos, kol nepajaučiau, kaip Istonas švelniai mane stumtelėjo ragindamas eiti. Paklusau ir mes išejome laukan už nugaros palikdami vakarėlį.

- Žadėjau tėvui, kad grįšim ankščiau, - tarė Gideonas.

Jis laikė vairą stipriai suspaudęs ir vairavo per dar nenubudusį miestą. Jis negėrė per vakarėlį. Bet iš kvapo automobilyje suvokiau, kad ne vien tik mudu su Istonu rūkėm suktines.

- Jis nesužinos, - tarė ant priekinės keleivio sedynės sėdintis Ridas.

Jis atrodė išgėres, bet ne per daugiausia.

- Tyliai praslinksim. Didelio čia daikto, - greta manęs sėdintis Istonas patraukė pečiais, - ne pirmas kartas.

Visi nutilo. Broliai sedėjo rimtais veidais, tokiais, kokius juos pamačiau pirmą kartą įžengus į naujus namus.

- Tave daug kas aptarinėjo šianakt, - išgirdau tariant Ridą.

Prireikė gerų kelių minučių, kol susivokiau, kad kalba apie mane. Neatsakiau jam.

- Galėjai apsirengti padoriau, - tarė jis ir aš suspaudžiau kumščius.

- Neprivalau rengtis taip, kaip tau patinka arba kaip tu nori, esi man niekas ir nedarai jokios įtakos, - atkirtau. Jis piktu žvilgsniu žiūrėjo priešais save.

- Sakiau tėvui, kad pridarysi mūsų šeimai gėdos, - tarė tyliai, bet taip, kad girdėčiau.

Pasukau galvą į Istoną tikėdamasi sulauukti palaikymo, bet vaikinas nežiūrėjo į mane. Ramiai žvelgė pro langą darydamas vaizdą, kad jo čia nėra. Nekaltinau jo. Istonas neprivalo manęs ginti, juolab jeigu sutinka su Rido nuomone.

- Ridai, - pirmą kartą kreipiausi į jį ir man net pašiurpo oda, - jeigu tau šianakt neišdegė su mergina, nereiškia, kad turėtum ieškoti kaip man skaudžiau įgelti.

Istonas garsiai prunkštelėjo, net Gideono veide atsidaro šypsenos šešėlis. To pilnai užteko, kad pradėčiau didžiuotis savimi, nors buvau ir girta, bet tinkamai sugebėjau įžeisti Ridą.