Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Šeštoji Dalis

Jie tiktų vienas kitam
<Nikas>

Šiandien penktadienis.
  Beveik vidurdienis. Pagaliau nusprendžiau išlysti iš kambario. Prabudau jau prieš pora valandų, bet naršiau internetą.

  Tai pats laikas eiti apačion. Praėjo beveik savaitė, kaip gyvenam keturiese. Viskas eina gan gerai. Mes su Tore amžinai šaipomes vienas iš kito, Leila su Taileriu skaito mus vaikais. Viskas idealu.

  Nusileidau nuo antro aukšto ir patraukiau į svetainę. Ant sofos sedėjo Leila ir žiūrėjo kažkokią laidą per TV. Taileris krapštėsi koridoriuje.

- Sveika, - pasisveikinau su Leila atsisėsdamas šalia jos ant sofos.
- Labas, kur Torė? – paklausė.
- O ji dar vis nenusileido?
- Ne, - į mano klausimą atsakė į svetainę įėjas Taileris.
- Torė visada ilgai miega. Jeigu jai niekas netrugdys, ji gali miegoti ir iki rytojaus, - pasakė Leila.
- Sakai, jeigu niekas netrugdys? – pasitikslinau.
- Aga, - nusišypsojusi tarė.
- Puiku, einu viršun, - pasakiau.

Į galvą atėjo nereali mintis. Laikykis, Storašiknė.

<Leila>
Nikas nuskubėjo viršun, mes su Taileriu likome dviese.

- Gal nuveikim šiandien kažką gero? – paklausė Taileris.
- Tarkim? – paklausiau.
Jis apkabino mane per pečius. Aš prisiglaudžiau prie jo. Velniškai myliu Tailerį.
- Ką panorėsi, - jis pakštelėjo man į viršugalvį.
- Gal važiuojam visi į papludimį? Oras tobulas, - pasiūliau žvilgtelėjusi pro langą.

Dangus buvo visiškai giedras, be jokio debesio. Jo aukštumuose ryškiai švietė saulė.

- Man tinka, reikia perspėti Niką ir Torę, kad pasiimtų..., - jo žodžius pertraukė Torės riksmas antrame aukšte ir besijuokiančio Niko žingsniai bėgant į apačią nuo laiptų.

- Nikai, tu negyvas! - pasigirdo Torės balsas.

Ji nubėgo laiptais į apačia, buvo visiškai šlapia. Ji buvo ne su pižama, o su kasdieniais džinsiniais šortais ir maikute. Turbūt ir vėl užmigo su rūbais.

Bet atrodo jai tai visiškai nerūpėjo, dabar ji buvo sutelkusi dėmesį į besijuokianti Niką, kuris bėgo pro galinio kiemo duris. Su Taileriu nulekėm paskui juos. Tuoj bus kažkas įdomaus.

- Tore, nurimk, - Nikas labai garsiai juokėsi. Jis sustojo viename kiemo gale, o Torė kitame.

- Nurimt? Tu apipylei mane lediniu vandeniu, idiote! – dabar aišku, kodėl ji šlapia.

Torė neatrodė pikta. Akyse blizgėjo noras keršyti.

- Kitaip nebūtum atsikėlus, - Nikas springo iš juoko.

  Mes su Taileriu taip pat pradėjom juoktis. Ėjome link Niko. Dabar visi tryse stovėjom prieš Torę ir juokemės.

Ji kažkur nuėjo, bet negalėjau įžiūrėti kur, juoko ašaros užtvindė akis.

- Leila... Leila! Bėgam! – šalia manęs sušuko Taileris, stvėrė mane už rankos ir nutempė į šoną.

  Nieko nesuvokiau, kol nepamačiau Torės su vandens šlangu rankose. Ji įjungė vandenį ir didžiulė jo srovė nulekė tiesiai į besijuokianti Niką.

Nors veide ir matėsi plati šypsena, Nikas raukėsi ir rankomis dangstėsi veidą nuo stiprios vandens srovės.

Torei išjungus vandens srovę, Nikas nusipurtė.

- Ir tai tavo kerštas? – paklausė Torės, -  silpna, galvojau, kad gali daugiau.

- Dar palauk, čia buvo ne kerštas, o apšylimas, - Torė stovėjo su pasitenkinimo šypsena veide ir staiga vėl įjungė vandenį.

Srovė vėl nuskriejo į Niką ir jis springo juoku sumaišytu su vandeniu.

- Gerai, gerai, šiandienai užtenka, - jis pakėlė rankas į viršų rodydamas, kad pasiduoda, - pratęsim kita dieną. Lauk.

- Ir tu lauk, šikniau, - Torė numetė šlangą ant žemės ir atsitiesusi bandė išgręžti savo maikutę.

- Gerai, kol padarėt pertrauką, gal varom į papludimį? Pasikviesim Niall kartu, - pasiūliau draugams.

- Mielai, - atsakė Torė rimtu balsu visiškai nežiūrėdama į mane.

- Puiki idėja, - pasakė Nikas taip pat nežiūrėdamas į mane.

Abu su Tore gręžė vienas kitą žvilgsniais. Ir neatitraukė akių vienas nuo kito. Abu stovėjo kiek prisimerkę.

- Tuoj kažkas bus, - sumurmėjo Taileris pastebėdamas sutelktus vieno į kitą draugų žvilgsnius.

Staiga Torės ir Niko veiduose atsirado plačios šypsenos ir jie abu prapliupo juoktis. Jie nuoširdžiai juokėsi nesustodami.

- Gerai, chebryte, keliaujam į papludimį, - pasakė Nikas kiek nurimęs.

Jis apkabino Torę per pečius ir abu besijuokdami nuėjo namo.

- Mūsų draugai begalo keisti, - pasakė Taileris, kai ėjome už Niko ir Torės, kurie vis dar nesustodami juokėsi.

- Bet jie tiktų vienas kitam, - atsakiau ir Taileris apkabino mane per liemenį.

- Ir net labai, - atsakė ir patraukėm namo.

A. Ž. <3