Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Dvidešimt Antroji Dalis

Kažkas daugiau

<Torė>

  Pitas atsivedė mus į didžiulį restoraną. Jis turėjo du aukštus, buvo modernaus dizaino ir begalo gražus viduje. Prie staliukų sedėjo daug lankytojų, kurie atrodo buvo patenkinti valgomu maistu. Pitas nusivedė mūsų penketuką prie vieno iš staliukų. Jis buvo kiek atokiau nuo kitų. Stovėjo kampe prie sienos, bet vieta atrodė begalo jauki.

- Čia tikrai begalo gražu, - žvalgėsi Leila.

Pitas jai nusišypsojo. Visi atsisėdome.

- Tu čia dirbi? – paklausė jo Leila.

- Taip, - linksmai atsakė Pitas. Jis atsisėdo su Niku ir Taileriu prieš mane, Leilą ir Niall, - neseniai čia įsidarbinau. Mano darbas čia nėra labai reikšmingas. Aš tiesiog užsiimu įvairiais reikalais.

- Pavyzdžiui? – paklausiau.

- Na, tarkim keliu į įnternetą restorano reklamas, arba kaip šiandien reklamuoju vaiksčiodamas per miestą, - kalbėjo Pitas. Jis atrodė tikrai geranoriškas. Nes viso vakaro metu nebaigė šypsotis,- kartais tiesiog užsakinėju maisto produktus ir panašiai.

Prie mūsų staliuko priėjo padavėja. Pitas jai nusišypsojo.

- Laba diena, - pasisveikino su mumis padavėja.

- Labas, Pitai, - ji nusišypsojo Pitui, - malonu matyti tave ir tavo draugus.

Nusišypsojau jai.

- Aš Nikolė. Ko pageidausite? – nuoširdžiai paklausė.

- Draugai, - kriepėsi į mus Pitas, - tai Nikė. Ji labai gera mano draugė ir puiki šio restorano darbuotoja. Nike, - kreipėsi jis, - tai mano senieji bičiuliai Nikas ir Taileris, o čia, - jis ranka parodė į mane, Niall ir Leilą, - Torė, Leila ir Niall. Jie iš Kalifornijos ir pasisvečiuos pas mus apie savaitę.

Nikolė droviai šyptelėjo ir lintelėjo galva.

- Atnešk, prašau, man ir mano draugams mūsų skaniausių steikų, - paprašė Pitas. Nikė linktelėjusi užrašė užsakymą užrašų knygutėje, - ir firminius kokteilius.

Nikolė šyptelėjo ir pasišalino nuo staliuko.

- Steikas skamba tikrai neblogai, - pasakė Niall ir pasitrynė delnus vieną į kitą.

- Pasakysiu daugiau, - šyptelėjo Pitas, - tai dar ir dieviškai skanu.

  Kol mums neatnešė patiekalų visi draugiškai šnekučiavomės. Pitas, Nikas ir Taileris pasakojo apie kartu patirtus nuotykius, kol Nikas su Taileriu ir šeima lankėsi Niujorke. Pitas pasakojo, koks Nikas buvo įkyrus. Pagal jo pasakojimus suvokiau, kad dabartinis Nikas niekuo nesiskiria nuo seno, paauglio Niko.

- Ir žodžiu Niko užsispyrimas baigėsi tuo, kad jis vis vien perlipo tą tvorą, - pasakojo Pitas, - viskas baigtųsi gerai, jeigu tuojau pat neatvažiuotu policija. Jie sulaikė Niką ir mums teko dirbti socialinius darbus, kad jį paleistų.

Pitui pasakojant eilinę istoriją visi garsiai kvatojom. Nikas juokdamasis žiūrėjo į mane. Jis tikrai nepasikeitė.

- Palauk, - Pitas atsisuko į Niką, - kiek kartų buvai suimtas už  vandalizmą?

Nikas atsigėrė kokteilio.

- Dvylika, - tyliai pratarė ir visi vėl puolė juoktis.

  Prie staliuko nešina padėklo su maistu atėjo Nikolė, man kur kas geriau vadinti ją tiesiog Nike, taip, kaip ją vadina Pitas. Ji išdalijo visiems patiekalus, kurie išties atrodė nerealiai skaniai.