Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Keturioliktoji Dalis

<Torė>

- Tikrai norit tai padaryti?

Stovėjome tatuiruočių studijoje, kur dabar dirba Taileris. Rankoje jis laikė aparatą tatuiruočių darymui.

- Taip, - užtikrintai tarė Nikas.

Mūsų girtumas išsisklaidė tuo pačiu, kaip užėjome į tatuiruočių studiją. Man į galvą atėjo mintis išsitatuiruoti žodžius, kuriuos italų kalba Nikas man sakė paplūdymį. Una vita, una possibilita. Vienas gyvenimas, vienas šansas. Šie žodžiai puikiai tinka mūsų bendravimo istorijai apibūdinti.

- Gerai, - Taileris atsiduso, - ką tatuiruosim?

Mudu su Niku sužiurome vienas į kitą ir vienbalsiu tarėm :

- Una vita, una possibilita.

Tailerio antakiai šoktelėjo į viršų.

- Vienas gyvenimas, vienas šansas? – paklausė, - stipru.

Mudu su Niku nusprendėm ne šiaip išsitatuiruoti šiuos žodžius, o pasidaryti juos mūsų rašysena. Taileris tatuiruos mano parašytus žodžius ant Niko, o Niko parašytus ant manęs.

- Gerai, bičiuliai, - Taileris padavė mums rašiklius ir popieriaus lapus, - patys norit nusipiešti, tiesa? Dydis kol kas nesvarbus, viską pakoreguosiu kompiuteriu. Tiesiog užrašykit tuos žodžius, o aš tuoj grįšiu.

Taileriui išėjus Nikas čiumpo popieriaus lapą, bei rašiklį ir pradejo rašyti. Stebėjau, kaip rašiklis palengva slydo popieriumi ir pamažu atsirando užrašas. Baigęs rašyti žodžius, Nikas juos nužvelgė. Raidės skirtingo storio ir aukščio. Man jo rašysena patinka vaikiškumu, bet Nikas nusprendžia, kad parašė blogai ir sulankstęs lapą jį išmeta. Antrą kartą užrašė spausdintinėm raidėm, bet nepatenkintas vėl išmetė.

Perbraukęs ranka plaukus, sumišęs atsiduso.

- Tos raidės, - sumurmėjo ir itin susikaupęs prikando apatinę lūpą, - turi gerai atrodyti, juk čia visam gyvenimui.

- Man nebūtina, kad užrašas būtų tobulas, Nikai, - tarstelėjau, - tiesiog noriu, kad būtų tavo rašysena.

Išgirdęs mano žodžius jis atsipalaidavo ir greitu judesiu pakeverzojo keturis žodžius ant lapo. Rašysena truputį nedaili, bet paprasta, tikroviška, kokios norėjau.

- Kaip tau? – paklausia Nikas paduodamas man lapą.

Žvilgteliu į tas raides, tuomet į vidinę riešo pusę ir mėginu įsivaizduoti juos užrašytus ir vien nuo šios minties nusišypsau.

- Man patinka, - galiausiai atsakau.

Negalvodama pasistiebiau ir pakštelėjau Niką į skruostą.

Man baigus rašyti žodžius, kurie kaip ir maniškiai atsidurs ant tos pačios Niko rankos vidinės riešo pusės, į laukiamąjį grįžta Taileris trindamasis rankas.

- Gerai, kas pirmas? Spėju tu, Nikai. Merginos niekada nenori būti pirmos.

Iškart žengiu į priekį, nors ir beprotiškai nervinuos, bet noriu pasirodyti kieta.

- Mielai eisiu pirma, - tvirtai ištariu. Tiesa, man jau bloga nuo to ilgo laukimo.

Taileris su Niku nustebusiais veidais žiūri į mane.

- Tikrai? – paklausė Nikas.

- Aha.

Paėmiau iš jo rankos popieriaus lapą ir padaviau savąjį

- Ką gi, puikumėlis, - atsakė Taileris, - užeik.

Jis atidarė studijos duris ir įlėkiau vidun pasišokinėjančiu žingsniu. Nikas nedaug atsilikdamas ėjo iš paskos.

Šokau į odinę kėdę vidury studijos ir Taileris prisėdo priešais.

- Taigi kur?

- Štai čia, - ištiesiau dešinę ranką ir smiliumi perbraukiau per vidinę riešo pusę.

Taileris linktelėjo ir nusigręžė į darbinį stalą su kompiuteriu. Padaviau jam lapą su Niko rašysena. Jis užtruko vos kelias minutes, kol nustatė tinkamą dydi ir nuskenavo lapą, vėliau atspausdino, perkelė ant permatomo popieriaus ir prispaudė prie vidinės mano riešo pusės.

- Na, kaip?

Tie žodžiai atrodo kaip čia buvę. Užrašas idealaus dydžio. Tokį ir įsivaizdavau sau ant rankos. Tik kol kas jis ne nuolatinis.

- Daryk, - tvirtai tariau.

Patogiai įsitaisau ir laukiau skausmo. Taileris užsidėjo pirštines ir paruošė rašalą. Galiausiai įjungė aparatą. Nušluostė man ranką, perbriaukė ją skustuvu ir vėl nušluostė.

- Ar nori, kad palaikyčiau už rankos? – erzino Nikas.

- Taip, bet tik tam, kad pats nesinervuotum.

Taileris palinko virš mano riešo.

- Pradedu, - tarstelėjo ir adata palietė mano ranką.

Stipriai spaudžiau Niko ranką, bet skausmas visai pakenčiamas.

Užrašius du žodžius atsidūsau. Liko tik du. Spaudžiau Niko delną, o šis labai tvardėsi, kad nepradėtų juoktis. Nusijuokiu pati, nes įsivaizduoju, kaip apbaigėtinai atrodau.

Taileriui baigus darbą pasižiūriu į žodžius ant vidinės riešo pusės. Miela Niko rašysena įamžinta į mano riešą. Nesvarbu, kokie sunkumai mūsų laukia. Mes jau ne šiaip draugai ir niekad tokiais nebūsim. Mes viską išgyvensim.

- Na štai, - Taileris atsitraukė ir apžiūrėjo savo darbą, - ar patinka?

- Tai nerealu, - tiek tegalėjau pratarti.

- Atrodo nesveikai, brolau, - pratarė Nikas.

Taileris patenkintas šyptelėjo ir aš užleidau vietą krėsle Nikui. Tas visiškai nesijaudindamas įsėdo į jį. Taileris atlieko tuos pačius ritualus, tik su mano rašytais žodžiais ir jau laikė adatą virš Niko riešo vidinės pusės. Tos pačios rankos, tos pačios vietos, kaip pas mane.

Nikas nė nesijaudino, net nepajudėjo, kol jo brolis braižė žodžius ant Niko riešo. Jam tai buvo ne pirma tatuiruotė. Prisiminiau du juodus varnus, kuriuos Nikas su Taileriu isšitatuiravo sau toje pačioje vietoje, kaip brolių meilės simbolį. Po dešimties minučių darbas baigtas ir abi tatuiruotės apdirbtos ir aptvarstytos.

- Man patinka jūsų mintis išsitatuiruoti vienas kito rašyseną, - pagyrė Taileris.

Apžiūrėjau Niko tatuiruotę. Mano rašysena atrodė labai gražiai ant jo dešinės rankos vidinės riešo pusės.

Padėkojom Taileriui už darbą ir išėjom laukan apžiūrinėdami vienas kito riešus.

- Nejau visai nesigaili? – paklausė Nikas, kai sustojom už studijos durų.

- Nikai, tai protingiausias dalykas, kurį padariau gyvenime, - tariau. Nikas nusišypsojo.

- Nesvarbu, kas lauks mūsų priekyje, Tore, nesvarbu ką patirsim, svarbiausia, kad dabar mes susiję.

Jis paima mane už rankų.

- Mums viskas pavyks, - taria.

- Una vita, una possibilita, - tariau ir iškėliau kumštį, po kuriuo puikavosi Niko rašysena.

- Una vita, una possibilita, - ištarė Nikas ir taip pat iškėlė kumštį į orą.

A.Ž. Dalis trumpa, dėl to tuojau įkelsiu dar vieną. Labai būčiau dėkinga, jeigu sulaukčiau bent vieno komentaro apie savo istoriją. Man labai svarbi jūsų nuomonė ir tai, ką galvojate skaitydami. Taip pat, visada esu atvira pasiūlymams ir norams, kuriuos visada galite man parašyti. Lauksiu. Jūsų - Emilija.