II. Devintoji Dalis

118 7 2
                                    

<Torė>

- Aš negaliu viską mesti ir atvažiuoti, mam, - sudėjavau.

Mama nusišypsojo.

- Gali, mieloji. Nemačiau tavęs šimtą metų.

Kalbėjau per skype su savo mama. Nebendravome daugiau nei metus, kol ji neatsiuntė man kvietimo į jos vestuves.

Gulėjau ant pilvo savo lovoje priešais pasidėjusi nešiojamąjį kompiuterį. Per ekraną žiūrėjau į tamsias, laimingas mamos akis.

- Tore, tai juk mano vestuvės. Turėtum džiaugtis.

Atsidusau.

- Aš džiaugiuosi. Tikrai.

Mama pakreipė galvą. Tamsūs, trumpi plaukai šiek tiek išsitaršė.

- Nepanašu.

Teatrališkai atsidusau.

- Brangioji, puikiai suprantu, kad matyti kitą vyrą šalia manęs tau sunku. Bet aš tikrai laiminga su juo. Tu apsiprasi. Jis puikus vyras.

Nevisiškai pritariu mamos vedyboms, bet žiūrint į jos laimingą veidą ir džiaugsmo kupinas akis negaliu jai prieštarauti. Būsiu visiška kiaulė, jeigu drausiu jiems tuoktis.

- Bent jau baigei gerti? – mano netikėtas klausimas sutrigdė mamą ir ji apsidairė po kambarį.

Per kompiuterio ekraną atpažinau svetainę, kurioje leidau visą savo pauglišką gyvenimą.

- Jau sakiau, kad taip, - tarė.

- Tiesiog pasitikslinau, - pakėliau rankas rodydama, kad pasiduodu, - bet turi suvokti, kad ir taip prasibasčiau metus. Jeigu pasiimsiu mokslo atostogas vėliau nieku gyvu nepasivysiu savo grupiokų.

- Aš suprantu, - linktelėjo ir jos veidas nušvito, - Kelemas tuo pasirūpino. Jis susitarė su tavo direktoriumi, kad būdama Kalifornijoj atliksi visus darbus nuotoliniu būdų, o grįžusi vėl vaikščiosi į paskaitas, kaip įprastai.

- Kelemas? – nesupratau, - tai štai koks mano patėvio vardas.

Mama pasimuistė.

- Taip, tau jis patiks.

- Kodėl jis toks malonus man? Ar jam neužtenka dviejų savo sunų?

-Tryjų, - pataisė mama.

Užverčiau akis.

- Tuo labiau, - tarstelėjau.

- Nagi, mieloji, atvažiuok. Pagyvensime kelis mėnesius visi kartu. Kaip nauja šeima.

Man atvipo žandikaulis. Žodis šeima mane įžeidžia. Kelemas ir trys jo įpėdiniai nėra mano šeima.

- Kelis mėnesius? – paklausiau pro sukąstus dantis.

Mama linktelėjo.

- Gerai, - atsidusau, - gerai, atvažiuosiu.

Mama sucypė ir suplojo delnais.

- Šiandien pat užsakysiu bilietus ir parašysiu tau, kada atvykstu, - tariau.

Mamos linksmumas privertė mane nusišypsoti. Ji tokia graži. Veidas įdęges, linksmas, akys blizga iš džiaugsmo. Tas vyras tikrai daro ją laiminga.

- Nereikia, viskas jau užsakyta, - iš kompiuterio išsklido vyriškas balsas ir mama pasisuko į dešinę pusę, iš kurios ko gero jis ir eina.

- Kelemas tuo pasirūpino prieš kelias dienas, - nusišypsojo mama.

Jai virš peties palinko rudaplaukis vyras. Ant tamsių plaukų matyt keleta žilų. Pats jis gan tvirtaus sudėjimo. Akys pilkos, aštrus smakras, daili nosis. O mama turi gera skonį.

Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta) Where stories live. Discover now