Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Aštuntoji Dalis

<Nikas>

Ankstyvas trečiadienio rytas. Praėjo dvi dienos po to, kaip padėjau Torei ir po to, kaip paskutinį kartą matėmes. Praėjo dvi dienos, o Torė man vis niekaip neišeina iš galvos.

Gulėjau prasimerkęs ir pasukau galvą į sieninį laikrodį. Jis rodė aštuonias ryto. Tai buvo pirmas kartas per daugelį mėnesių, kai pats, be jokio žadintuvo, prabudau taip anksti. Man būdingas miegas iki pietų, tikrai nesu ankstyvų prabūdimų megėjas. Jaučiau, kad daugiau nepavyks užmigti, bet keltis dar irgi nesinorėjo. Bute nesigirdėjo nė garselio, reiškia, kad Leila su Taileriu dar miega. Pasisukau ant šono ir pradėjau mąstyti.

Prieš akis išdygo Torės veidas. Jos didžiulės, rudos akys, tamsūs plaukai, putlios lūpos ir linksmas balsas. Pajaučiau gerklėje susidarant gumulą, kurį skaudžiai praryjau. Visad galvojant apie Torę, nuotaika dingsta, kūną užplūsta liūdesys ir pyktis. Pyktis ant savęs pačio. Vis dar keikiu save už tai, kad prieš metus Niujorke buvau neištikimas Torei su Stella. Nors tada ji ir išėjo, vis vien neturėjau to daryti. Torei dingus supratau, kokia ji man buvo brangi. Esu turėjęs tikrai daug merginų, bet visa tai buvo nerimta.

Torė buvo kažkas ypatingo, kažkas šviesaus ir gero. Nors ir vos mums susitikus negalėjom pakęsti vienas kito, bet su laiku aš jaučiau, kad ta neapykanta atvės mus prie kažko. Kažko rimto ir tikro.

Dabar praradau visas viltis. Pabendravęs su Tore kelias dienas supratau, kad viskas išties baigta. Torė pasikeitė. Ji labiau subrendo, kelionė ją išmokė naujo gyvenimo, naujo pažiūrio. Ji gyveną kitą gyvenimą, su kitais žmonėmis, kitais įvykiais ir nuotykiais. Viskas kita.

Taip gulėdamas išgirdau beldimą. Beldimą į duris. Tai išsklaidė mano mintis ir aš atsisėdau lovoje. Suraukiau antakius ir įsiklausiau. Vėl keli beldimai. Susiraukiau ir atsistojau. Ant kedės radau savo pilkas, sportines kelnes ir greitai jas užsidėjau, buvau be marškinių. Nupėdinau prie durų ir vos man palietus rankeną beldimas pagarsėjo. Ir koks kvailys nusprendė pasisvečiuoti pas mus aštuntą ryto?

- Kodėl taip ilgai? – vos pravėrus duris į butą įsiveržė Torė.

Nespėdamas sureguoti likau laikydamas durų rankeną ir atsisukau į jau batus besiaunančia rudaplaukę.

- Dabar aštuonios ryto, - pasipiktinau, - tikėjaisi, kad sėdžiu prie durų ir laukiu kol ateisi?

Torė perverė mane piktu žvilgsniu ir pamosykavo kažkokiais popieriais man prieš veidą.

- Kas tai? – paklausiau ir uždariau duris.

Torė nužingsniavo į svetainę, aš paskui ją.

- Ir ką aplamai čia veiki tokiu laiku? – paklausiau prislopintu balsu, kad nepažadinti Leilos su Taileriu.

- Atėjau pas Leilą, - tarė ir atsisėdo ant sofos.

Atsirėmiau į sieną priešais ją.

- Leila, kaip ir visi adekvatūs žmonės miega.

- Reiškia, kad mes su tavimi neadekvatai, - suprunkštė. Tylėjau.

- Šiandien man skambino mama, - tarė. Suklusau, - ji susirado sau vyrą.

Išpučiau akis. Torė pasakojo, kad jos motina žiauriai geria Las Vegase, dėl išsiskyrimo su Torės tėvu. Kaip ji susirado sau vyrą?

- Tavo mama? – nustebau.

Torė pakreipė galvą ir perverė mane klausiamu žvilgsniu.

- Neturiu nieko prieš tavo motiną, - pasiteisinau, - bet kaip? Visai neseniai sakei, kad ji visiškoje neviltyje.