Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Tryliktoji Dalis

<Torė>

- Kur siūlai važiuoti?

Paklausė Nikas, kai įsėdom į jo automobilį. Turiu pora vietų, kurias norėčiau jam parodyti, todėl nieko nelaukdama nusiteikiau linksmai kelionei su savo buvusiu vaikinu.

- Turiu pora vietų, - tariau, - bet pirma manau, jog vertėtų pavalgyti.

Nikas šyptelėjo ir užkuręs automobilį pradėjo važiuoti.

- Dar neapsisprendėm, kur važiuosim pietauti, - tariau. Nikas tik patraukė pečiais.

- Nors ir Sietlas man visiškai nežinomas miestas, bet kartą pastebėjau visai įdomią vietą, kur turime nuvažiuoti pietauti.

- Kas per vieta? – pasiteiravau.

- Viską pamatysi, - žaismingai tarė ir įsistebeilijo į kelią.

Po dvidešimties minučių kelio sustojome automobilių stovėjimo eikštelėje. Man nespėjus apsidairyti Nikas labai greitai iššoko iš mašinos. Čiupau savo kuprinę ir nulėkiau link Niko, kuris jau ėjo link pastato.

- Šis restoranas tau tikrai patiks, - tarė Nikas ir aš sustojau.

Paėjęs porą žingsnių jis taip pat sustojo ir atsisuko į mane. Stebėjau Niką sutrikusiu veidu ir trypčiojau eikštelėje.

- Jeigu pagalvojai apie pinigus, tai neverta, - priėjo Nikas, - aš moku.

- Nikai, - atsargiai tariau, - nemanau, jog tai gera idėja...

Nikas prisimerkė.

- Nekalbu apie tave, - patikinau, - turiu galvoje restoraną.

Nikas suplojo delnais. Dar labiau sutrikusi nuleidau akis sau į kedus.

- Tore, - jis priėjo dar arčiau. Beveik jaučiau jo kvėpavimą, - manai, kad kadangi nesu tavo... Tavo vaikinas, tai negaliu tavęs nuvesti į restoraną?

- Tiesiog taip neturi būti, - sumurmėjau, - draugai nevaikšto po restoranus.

Nikas užvertė galvą ir saldžiai nusijuokė. Apsidairiau norėdama įsitikinti ar jis nepamatė kažką juokingo man už nugaros. Aplink beveik nieko nebuvo. Jis juokėsi iš manęs.

- Patikėk manim, - išsišiepė, - į šį restoraną galime eiti.

Man nespėjus nė praverti burnos, Nikas čiupo mane už rankos ir nusitempė link restorano. Sustojome priešais duris ir man pamačius restorano pavadinimą pradėjau garsiai juoktis. Nikas išsišiepęs spaudė mano delną.

Restorano pavadinimas „Tiesiog Draugai" puikiai tiko mūsų santykiams. Ideali vieta.

- Niekad nepagalvočiau, kad Sietlas turi tokių vietų, - nusijuokiau, kai atsisėdome prie vieno iš staliukų.

Restorano dizainas visiškai nepriminė restorano. Sienos apipaišytos grafiti rašliavomis. Stalai ir kėdės plastikiniai. Vietoj gyvos muzikos iš senų kalonėlių grojo pop muzika. Tobula vieta.

Mums prisėdus padavėjas atnešė meniu. Mudu su Niku pamatę meniu pradėjom garsiai juoktis ir skaityti patiekalų pavadinimus.

- Salotos „Rasiu geresnį", karbonadas su bulvių košė „ Man gerai be jos", silpnai virti makaronai su mėsos kukuliais ir daržovėmis „Jis tiesiog draugas", - Nikas garsiai skaitė pavadinimus ir aš juokiausi vos išgirdus kelias pavadinimo raides.

- Manau, jog suvalgysiu „Jis tiesiog draugas", - juokiausi ir užverčiau meniu.

- O aš „Man gerai be jos" , - tarė Nikas ir mes vėl pradėjom juoktis.