Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Dvidešimt ketvirtoji Dalis

Geras planas su negera pabaiga

<Torė>

  Nikas su Stella jau ilgai vaikšto po centrinį parką. Sekdama juos apžiūrinėjau apylinkes. Viskas tiesiog tobula. Parkas pilnas medžių, augalų, fontanų ir aplamai begalo gražių vietų. Nikas su Stella priėjo beveik parko viduryje esančia pievą. Čia parko lankytojų dar daugiau. Žmonės sedėjo ant pievutės, vaiksčiojo, o dauguma žaidė beisbolą. Kiek supratau, kad ši pieva tam ir skirta. Daug žmonių tiesiog žaidė tarpusavyje, taip pat, žaidė ir jaunųjų beisbolininkų komanda. Vaikai maždaug dešimties metų bėgiojo po pievą ir linksmai žaidė, juos stebėjo treneris.

  Nikas su Stella atsisėdo ant pievos. Vieta buvo gan atvira, tačiau radau krūmelį už kurio pasislėpiau. Stella tauškė nesustodama. Nikas tik linkčiojo galvą ir įterpdavo keleta žodžių. Neatrodė begalo susidomėjes. Jis vis žvilgčiojo į laikrodį ant riešo.

  Nusprendžiau prieiti kiek arčiau, kad bent kažką nugirsti. Atsisėdau pievoje už Niko ir Stellos. Buvau kiek atokiau nuo jų, bet jeigu kažkas iš jų pažiūrėtų už nugaros, nespėsiu pasislėpti. Vienintelis geras dalykas, kad iš čia girdėjau, apie ką jie kalba.

- Mano tėvai vis dar prikiša man šitą situaciją, - skundėsi Stella, - bet aš manau, kad padariau gerai.

  Ji kalbėjo nesustodama. Nikas po truputį stojosi. Šokau už krūmelio, bet vis vien girdėjau apie ką jie kalba.

- Gerai, - tarė Nikas, - turiu eiti.

  Jis eilinį kartą pažiūrėjo į laikrodį. Stella atsistojo.

- Jau eisi? – paklausė Stella nustačiusi vargšės balsą. Sugniaužiau kumščius. Tuoj iššoksiu ir trenksiu jai.

- Taip, - šaltai tarė Nikas, - mano mergina manęs laukia.

Pajaučiau šilumą viduje. Jis pasakė, kad jo laukiu, nors ir nesu oficialiai jo mergina.

- O kada mes susipažinsim su tavo mergina? – paklausė Stella

- Nemanau, kad to reikia. Ji netokia, kaip tu, - šyptelėjo Nikas. Stella prisimerkė, - nesusibendrausit.

- Pažiūrėsim, - tarė Stella. Ji staigiai pritraukė Niką prie savęs ir įsisiurbė jam į lūpas.

  Aiktelėjau ir staigiai užsidengiau burną delnu. Skrandis ištuštėjo. Kunas pamiršo, kaip kvėpuoti.  Nikas buvo prasimerkęs. Jo akys buvo išpkėstos iš nuostabos. Jis staigiu rankos mostu atitraukė Stella nuo savęs. Aš stovėjau sustingusi ir stebėjau veiksmą.

- Kas per velniava?! – šūktelėjo Nikas. Jo akys vis dar buvo išplėstos, - sakiau, kad turiu merginą.

Stella nusijuokė sarkastišku juoku :

- Tik nesakyk, kad nepatiko.

- Tau reikia gydytis, - tarė Nikas. Jis apsisuko ir pasileido eiti. Stella jį sustabdė ir atsuko į save. Nikas stebėjo ją įniršūsiu veidu.

- Palydėsi iki namų? – koketiškai nutęsė Stella ir apkabino Niką per kaklą.

  Nikas nusimetė jos rankas nuo savęs.

- Pati pareisi, - jis vėl staigiai apsisuko ir greitu žingsniu nupėdino per parką. Stella liko stovėti kavailai besišypsodama.

  Šokiruota nuo pamatyto vaizdo išlipau iš krūmo. Nikas jau buvo toli. Atsigręžiau į Stella ir nuėjau prie jos. Ji su nuostaba žiūrėjo į mane. Atsistojau per kokius dešimt centimetrų nuo jos. Ji žengė žingsnį atgal.

- Kuo galiu padėti? – sumišusi paklausė.

  Stovėjau kaip įbėsta ir tylėjau. Stebėjau jos veidą. Žydros akys blizga. Lūpos dar vis apkerėtos po bučinio su Niku.