Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Dvidešimt Penktoji Dalis

  *Po dalimi paskaitykite informaciją apie istorijos pratesima ir taip pat po dalimi įkėliau nuorodą, kur galite rasti tai, kaip atrodau, nes daug kas prašė ;)

Tai dar tik pradžia

<Niall>

Penktąjam Aveniu buvo nuostabu kaip niekad. Rytinė saulė kvietė gyventojus nubusti ir pradėti dieną. Aš, Torė, Nikas, Leila ir Taileris atėjome š kavinukę, kur turėjom pusryčiaut su Stella. Eidami pakartojome savo roles ir pasiruošėm „kovai". Atsisėdome prie staliuko lauke. Prie mūsų greitai atskubėjo padavėja paduodama meniu.

- Visi prisimena ką turi daryti? – paklausė Leila palinkusi virš meniu.

Visi jai linktelėjo. Vienitelė Torė sedėjo kaip įbėsta ir tuščiu žvilgsniu žiūrėjo į gatvę. Akivaizdu, kad jai nepatinka šis sumanymas su pusryčiais, jos akys atrodė liūdnos ir pasimetusios. Norėjau jai kažką pasakyti ir pabandyt paguost, bet nusprendžiau tiesiog tylėti.

- Gerai, - tarė Taileris ir žvilgtelėjo į rankinį laikrodį, - ji tuoj turėtų ateiti. Jau beveik devynios.

Užsisakėm norimo maisto ir ramiai šnekučiavomės.

- O štai ir ji, - tarė Torė ir pirštu parodė man už nugaros. Visi atsisukome ir sužiurom į artėjančią Stellą.

  Pamačius mus ji išsišiepė ir pagreitino žingsnius. Žiūrėjom ne į Stellą, o į tai, ką ji devėjo. Palaidinukė su gilia iškirpte buvo sukišta į beveik neegzistuojantį sijoną. Reikėjo gerai įsižiūrėti, kad jį pamatytum. Šviesaplaukė skubėjo gatve ir degančiomis akimis žiūrėjo į mus. Nejučia mano burna šiek tiek prasivėrė. Bet tokia reakcija buvo ne tik pas mane. Atsisukau į draugus. Nikas sedėjo su pakeltu antakiu, Tailerio akys buvo moliūgo dydžio. Leila su Tore susižvalgė. Jos apžiūrėjo viena kitos drabužius, kurie palyginus su Stellos buvo labai kuklūs. Torės dryžuota palaidinukė, bei bordinis sijonukas ir Leilos šviesūs šortukai, ir paprasta maikutė atrodė išties labai paprastai. Bet jų apranga man patiko kur kas labiau, nei Stellos.

- Sveiki visi, - žaismingai pasisveikino Stella, - ir labas, Nikai.

  Torė pavartė akis, o Nikas atsiprašomai pažiūrėjo į ją. Stella pasiemė prie manęs stovinčią kėdę ir pasistatė ją prie Niko. Įsijungiau Torės pavadintą – šikniaus režimą.

- Nu labas, - pasisveikinau nutaisęs koketiška balsą, - o prie manęs sedėti nenori? Prie Niko nėra vietos.

  Stella apsidairė. Ji bandė prisigrūsti į vietą prie Niko. Tas pasislinko taip, kad Stellai vietos visai neliko. Ji sustingo keletai sekundžių, vėliau kaip nieko nebūta pasiemė kėdę ir grąžino ją į vietą prie manęs. Ji atsisėdo greta ir šyptelėjo.

Priėjus padavėjai padarėm dar kelis užsakymus ir laukėm.

- Taigi, - pradėjo Leila, - Stella, mes nieko nežinom apie tave.

Stella kukliai šyptelėjo. Torė susiraukė.

- Na, - pradėjo nusijuokusi Stella, - nesu kažkas įpatingo. Gimiau čia. Baigiau mokyklą, šiuo metu studijuoju ekonomiką. Vasarai pasirinkau vaikų auklės darbą.

- Kaip ekonomikos studijavimas susijęs su vaikų auklėjimu? – paklausė Torė. Jos akys žaibavo, - ta prasme, jeigu ketini dirbti ekonomikos srityje, tada kodėl vasarai nepasirinkus darbo susijusio su tuo? Tai praktika ir nebloga pradžia karjerai.

  Torė bando prikibti prie Stellos, o ta išsisuko nutaisydama kvailą šypseną. Tuo tarpu Torė sėdėjo akmeniniu veidu.

- Matai, aš myliu vaikus, - išsišiepė Stella, - man labai gera dirbti su jais. Iš vaikų galima daug ko išmokti.