Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

Tryliktoji Dalis

Tu svarbesnė
<Torė>

  Važiavom mašinoje ir aš negalėjau nustoti šypsotis. Sedėjau automobilio gale, Nikas su Niall sedėjo priekyje.

Važiavom Tailerio mašina. Nikas buvo už vairo. Pažiūrėjau į savo sugipsuotą koją. Nekaip atrodė šortai ir gipsas iki kelių. Bet ačiū Dievui antradienį man jį nuims.
  Mano koja nėra lūžusi, bet daktaras uždėjo man kažką panašaus į gipsą, tam kad koja nebūtų netyčia sužalota dar labiau.

- Miestas toks pilnas žmonių, ar tiesiog atpratau nuo miesto šurmulio, - pasakiau.

Nikas šyptelėjo man per galinio vaizdo veidrodėlį.

- Šiandien penktadienis. Penktadieniais visada būna daug žmonių, - atsakė Niall.

- O kur dingo Leila ir Taileris? – paklausiau, nes tikrai seniai jų nemačiau.

- Nuvažiavo pas mano tėvus neilgam, - pasakė Nikas.
  Vis pamirštu, kad jie su Taileriu broliai. Nors jie ir begalo panašūs. Nikas su Taileriu labai skirtingi savo charakteriais. Nikas labai įkyrus šlikštynė, kuris kažkodėl paskutiniu metu man labai geras, o Taileris tiesiog draugiškas ir mielas vaikinas.

- Tavo tėvai vis dar pyksta ant tavęs, dėl to, ką pasakei jiems kai buvai girtas? – paklausė Niall Niko.

Nikas įsuko į Mcdonald's, privažiavo prie langelio, kad užsakyti maisto. Sustojo eilėje. Prieš mus stovėjo du automobiliai.

- Ne, jau viskas gerai. Manau, kad jie aplamai tą pamiršo, - nusijuokė Nikas.

- Tada kodėl nevažiavai pas juos kartu su Taileriu? Juk ir taip retai būni pas juos, - paklausiau.

Jis pažiūrėjo į mane pro galinio vaizdo veidrodėlį ir labai mielai išsišiepė.

- Nes tu svarbesnė už tėvus.

Važiavome namo, tiksliau pas Tailerį ir Leilą. Jų namus jau įpratau vadinti ir savo namais.
Sedėjau ant galinės sedynės. Priekyje sėdintys Nikas su Niall kažką aptarinėjo pusiau pašnibždomis.

Stengiausi jų neklausyti. Tai jų reikalas. Jiegu norėtų, kad žinočiau, pasakytų. Privažiavom namus.

Pirmoji atidariau dureles bandydama išlipti be niekeno pagalbos. Dar turėsiu vaiksčioti su gipsu. Reikia mokytis nesinaudoti niekeno pagalbą.

Vos man atidarius duris Nikas pribėgo ir ištiesę ranką bandydamas padėti. Pagalbos atsisakiau, nes norėjau atsistoti pati. Nikas suprasdamas linktelėjo.

Sėkmingai išlipau iš automobilio ir savarankiškai nuėjau link namo durų. Visi tryse priėjome prie durų.
Nikas pasakė, kad jos atrakintos, todėl drąsiai patempimas rankeną. Pamačius vaizdą viduje, veide atsirado plati šypsena.

- Sveika sugrįžus! – vos man pravėrus duris sušuko Taileris ir Leila.
  Abu smarkiai mane apkabino. Labai džiaugiuos juos matydama. Atsiremdama į ramentus užėjau vidun.
Draugai išsišiepę žiūrėjo į mane.
Leila priėjo arčiau manęs. Ji vėl stipriai mane apkabino.

Suspaudžiau ją savo glėbyje. Praskiedžiau rankas pakviesdama likusiuis draugus prisidėti prie apsikabinimo.
Taileris ir Niall nusijuokė, ir priėję apkabino mane su Leila. Dabar taip stovėjom keturiese.
Visi smarkiai apsikabinom ir sužiurom į Niką. Kuris stovėjo kiek atokiau.

- Na, - paragino Leila prisidėti. Nikas papurtė galvą.

- Ne, dėkui. Pabūsiu stebintysis, - jis nusijuokė. Nuoširdžiai šypsojosi.

Su draugais susižvalgėm ir staigiai stvėrėm Niką į savo glėbį. Jis atsidūrė man iš dešinės, Leila iš kairės.
Nikas nesispiriojo. Stovėjom apsikabinę visi penkiese ir šypsojomes.