Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Aštonioliktoji Dalis

<Torė>

Skrendant virš tamsios Kalifornijos veide žibėjo nejučia atsiradusi šypsena. Aš namie. Nebuvau čia daugiau nei metus, įdomu, kas pasikeitė. Ar mano buvę klasiokai ir grupiokai prisimena mane. Įdomu, ką sakys mama, kokie bus naujieji mano broliai. Gyvenimas čia nebus toks kaip anksčiau.

Lėktuvui pasiekus žemę atsidusau. Aš tikrai namuose. Išsiėmiau ausines iš ausų ir įsidėjau į odinės kuprinės kišenėlę. Atsistojusi patraukiau iš lėktuvo. Išėjusi giliai įkvėpiau, oras šiltas ir gaivus. Kalifornijoje vyravo nesibaigianti vasara. Sietlo klimatas daug šaltesnis. Mažam autobusiukui vežant mane ir kitus keleivius iki oro uosto per nusileidimo taką stovėjau, kaip įbėsta. Vis dar jaučiau Adamo lūpas ir negalėjau galvoti apie nieką kitą. Aš pasimečiau. Man patinka du vaikinai.

Mama sakė, kad iš oro uosto mane pasiims asmeninis vairuotojas, kas dar labiau patvirtino tą faktą, kad mano naujasis patėvis milionierius. Išėjusi laukan tempiau už savęs lagaminą ir dairiausi po tamsą. Kalifornijoje buvo tik penkios ryto, lauke pamažu švito. Dėmesį patraukė stambus ir begalo auštas vyras juodu kostiumu. Ausyje buvo maža ausinė, kaip pas kokį šnipą, o už diržo nežymiai užslėptas dėklas nuo šaunomo ginklo. Vyrui sustojus priešais turėjau stipriai užriesti galvą, kad pamatyti jo akis. Jos buvo rudos kaip ir mano, plaukai tvarkingi, nežiūrint į bendrą išvaizdą akys atrodė gan draugiškos.

- Viktorija Springs? – paklausė žemu balsu.

- Torė, - pataisiau, - bet taip, tai aš.

Vyras šiek tiek susiraukė ir patikrino mobilų.

- Man buvo norodyta, kad esate Viktorija Springs, - tarė, - Elos Springs dukra.

Koks oficialus kalbėjimas.

- Viskas teisingai, tiesiog labiau mėgstu, kai esu vadinama Tore, - paaiškinau.

Vyras pasidėjo telefoną kišenėn ir pažiūrėjęs man į akis išsišiepė.

- Supratau, panele Tore, vadinsiu jus taip, - draugiškai tarė ir aš susiraukiau. Nuo kada aš panelė? – Esu Fredas, Riversų šeimos pagalbininkas ir apsauginis.

- Malonu, - tariau ir jis draugiškai linktelėjo.

- Sveika atvykusi į Los Angelą, - sukikeno Fredas ir mudu nuėjome link mašinos.

Pirmą kartą savo gyvenime sedėjau Porshe automobilyje. Jaučiausi kiek nejaukiai ir per prasta tokios klasės mašinai.

- Atskridai pačiu laiku, tavo motina ir Kelemas visai neužilgo važiuos į darbą, bet spėsi juos pamatyti, - kalbėjo vairuojantis Fredas man sėdint ant galinės sedynės.

- Kur jiedu dirba? – paklausiau.

- Sunku pasakyti, - nusijuokė, - Kelemui priklauso dešimtys viešbučių Los Angele. O tavo motina dirba kartu su juo tik kiek kitoje srityje.

Prunkštelėjau. Mano motina buvo tikra alkoholikė po tėvo išėjimo, o dabar visai neužilgo tuoksis su didžiausiu Los Angelo milionieriumi.

- Šaunu, kad susitarėm laisvai bendrauti ir vadinti vienas kitą tu, - kalbėjo Fredas.

- Taip daug lengviau ir nematau tikslo taip oficialiai bendrauti jeigu jau matysimes kasdien.

Fredas šyptelėjo man pro galinio vaizdo veidrodėlį.

- Kokie mano naujieji broliai? – paklausiau ir Fredas sumišo.

- Nepanašūs į tave – klausiamai palenkiau galvą ir Fredas atsiduso, - tarp mūsų, nesu kada matęs šlikštesnių vaikinų.