Mes Tiesiog Tinkame Vienas Kitam (Baigta)

II. Antroji dalis

<Nikas>

Namuose buvo neramu kaip niekad. Gavosi taip, kad pirmasis varžybų žaidimas turėjo vykti po savaitės. Bet netikėtai jį perkelė rytdienai. Vos tik šiandien ryte Niall davė mus bilietus ir po kelių akimirkų jam paskambino ir pasakė, kad lėktuvas, kuriuo turėsim skristi išvyksta po keturių valandų. Mes movėm namo ir ruošiamės daiktus. Sunkiausia, ko gero, buvo Leilai. Nes vidutiniškai merginai susiruošti į kelionę reikia apie dvylikos valandų, o Leila turi vos dvi. Aš ir Taileris pasiemėm reikalingiausius daiktus ir nuskubėjom Leilai į pagalbą.

- Manot, kad geriau šita suknelė? – Leila pakėlė trumpą persikinę suknelę, - ar šita?

Ji pakėlė kitą suknelę kiek ilgesnę. Bet iš esmės jos vienodos.

- Gal šita? – pirštu bėdžiau į persikinę suknelę, kurią ji pakėlė pirmą.

- Gerai, - ji sulankstė suknelę ir idėjo į lagaminą, - o dabar kitas klausimas. Kiek sijonų man pasiimti?

- Paimk tiek, kiek užsidėsi, - patarė Taileris, bet pagal Leilos veido išraišką garantuoju, kad jai netiko toks atsakymas.

- Taileri, - piktai tarė Leila, - aš rimtai. Jeigu nenori padėti, gali eit.

Taileris nuleido galvą į telefoną ir rašė kažkam žinutę.

- Nesvarbu, - nusipurtė Leila, - kurie šortukai geresni?

Ji vėl pakėlė dvi poras šortų ir pamosikavo jais.

- Šitie, - parodžiau į šortukus jos dešinėje rankoje.

- Taileri? – paklausė Leila, bet Taileris neatregavo, jis toliau rašė žinutę, - velnias, Taileri!

Leila metė į jį tuos šortus, kuriuos aš išrinkau. Nusijuokiau.

- Šitie geriau, - pasakė Taileris ir nusiėmęs Leilos šortus sau nuo veido pamosikavo jais ore, - tikrai šitie.

Iki Sietlo skrydis buvo kur kas trumpesnis, negu aš galvojau. Išėjom iš oro uosto ir patraukėm link automobilių stovėjimo eikštelės. Ten mūsų turi laukti Niall komandos narys kurio nė vienas iš mūsų nepažysta. Aišku išskyrus pačio Niall. Iš Range Roverio išlipo rudaplaukis vaikinas su Niall komandos rūbais. Jis nusišypsojo mūsų ketvertukui ir iškarto patraukė prie Niall.

- Sveikas, - jis apkabino Niall ir patapšnojo delnu jam per nugarą, - labas visiem, - vaikinas pasisveikino su manim, Leila ir Taileriu, - aš Paulius.

- Labas, - pasisveikinom choru su mūsų naujuoju pažystamu ir paspaudėm vienas kitam rankas.

- Taigi, Pauliau, - pradėjo Niall, - čia Leila, ji Tailerio mergina.

Niall pristatė Pauliui Tailerį ir Leilą.

- O čia Tailerio brolis – Nikas, - Niall pristatė ir mane.

Paulius draugiškai nusišypsojo.

- Tai jūs kaip viena, maža šeimyna, - pajuokavo Paulius. Leila ir Taileris nusijuokė.

- Kažkas panašaus, - nusijuokė Niall.

- Taigi, melieji turistai, sveiki atvykę į Sietlą, - Paulius praskiedė rankas, - mašina paduota ir prašom sėstis.

Jis parodė į savo Range Roverį. Visi įsėdom vidun ir pradėjom važiuoti. Mano nuostabai, Paulius važiavo leistinu greičiu. Maniau, kad jis važiuos kur kas greičiau.

- Kaip praėjo skrydis? – pasidomėjo Paulius mums važiuojant Sietlo gatvėmis.

- Gan gerai, - atsakė Niall, - Nikas beveik visą laiką miegojo. Taileris testavo lėktuvo maistą, Leila galvojo ar nieko nepamiršo, aš klausiau muzikos. Kažkaip taip. Šiandien dalyvausi žaidime?