Vanilinė cigaretė

8 dalis

- Kookie, kaip visą tai suprasti? - korėjietiškai paklausė vaikinas, sėdintis už vairo.

- Į mane galit nekreipti dėmėsio ir net nekalbėti. Šiaip dėl to būsiu labai dėkinga. - korėjietiškai atsakiau už Jungkooką.

Priekyje sėdintys vaikinai susižvalgė ir atsisuko į mane.

- Koks Tavo vardas? - paklausė šalia vairuotojo sėdintis vaikinas.

- Atsisukit į mane ir tuomet pasakysiu, tariau jiems. Jie atsisuko ir laukė mano atsakymo. Aš pažvelgiau jiems į veidus ir tariau - Mano vardas Luka Darks. Man labaaaai maloni susipažinti su (pažvelgiau į vairuotoją) Park Jimin ir su (pažvelgiau į šalia jo sėdintį draugą) Kim Taehyung, labiau žinomu kaip V. O dabar galit apsimesti kad manęs čia nėra ir nuvežti mane iki "SuperStar" restorano. - sarkastiškai tariau ir nusukau savo žvilgsnį pro langą.

Vaikinai susimėtė ir nebežinojo ką daryti. Jie žiūrėjo tai vienas į kitą, tai į Jungkook.

- Vaikinai, gal jau važiuojam, - galiausiai tarė Jungkook.

Mes pajudėjome iš vietos. Vaikinai važiuodami dauk kalbėjo tarpusavy. Jungkook padakojo apie gyvenimą bendrabutį, tačiau nė viename sakinyje neminėjo nei manęs nei mano vardo, dėl ko buvau dėkinga. Vaikinai juokėsi ir juokavo, kol galiausiai V nenusprendė pakalbinti manęs.

- Tai iš kur būsi?

- O kodėl Tau tai įdomu? - vaikinas kiek pasimetė.

- Na, Tu nesi panaši į korėjietę, tačiau laisvai kalbi korėjietiškai. Man tiesiog smalsu.

- Aš iš Lietuvos. - po šių mano žodžių vaikinas pasimetė. - Kažkodėl taip ir galvojau, kad jūs net nežinote kur tai yra.

- Iš kur apie mus žinai? Nejaugi Kookie mus išdavė? - paklausė Jimin.

- Jūs esate įžymūs visame pasaulyje, kaip aš galiu jūsų nežinoti?

- Jungkook, juk sakėm nesusidedinėti su gerbėjais. - kiek piktu tonu pasakė Jimin. Aš kaip ir Jungkook ėmiau juoktis. - Aš kažką ne taip pasakiau?

- Ši mergina nėra mūsų gerbėja. - tarė Jungkook.

- Pataisa: aš esu jųsų dainų bei choreografijos gerbėja, bet tikrai ne jūsų. Taip kad galit būti ramūs. Jųs man neįdomūs. - tariau gan pašaipiai.

- Meluoji, visos merginos lydosi dėl Jimin arba Jungkooko, - į pokalbį įsiterpė V.

- Drįsčiau ginčytis, kadangi jie manęs nedomina.

- Bet Tu juk žinai jų vardus.

- Aš žinau ir Tavo vardą, tačiau tai nieko nekeičia.

- Geras argumentas, tačiau faktas tas, jog jei mes būtume Tau neįdomųs, Tu nežinotumei kas mes esam. -- mes vis ginčijomės su V.

- Kaip jau sakiau, man patinka jūsų dainos ir choreografija, tad bet kam aišku, kad patinkančių dainų atlikėjais pasidomėsiu.

- Nori pasakyti, kad jei aš dabar Tave apkabinčiau, Tu mane atstumtum?

- Taip.

- Netikiu!

- Aš irgi netikiu, - pritarė Jimin savo draugui.

- Kaip pasakysit. - tai tarusi atsisukau į Jungkooką. Jis stebėjo mane kiek apgailestaujančiu veidu. O ir turėtų. Dar pora minučių ir aš išlipsiu iš mašinos i nesvarbu, ji bus sustojusi ar ne.

Galiausiai pastebėjau, kad jau netoli yra man reikiamas restoranas, tad liepiau Jimin sustoti. Aš išlipau iš mašinos, o vaikinai paskui mane.

- Ačiū, - tariau vaikinams ir jau norėjau išeiti, tačiau kažkas sugriebė mano ranką ir prisitraukė mane apkabinimui. Aš porai sekundžių sustingau, o kai galiausiai supratau kas ką tik įvyko, su batų kulniuku užmyniau vaikinui, kuris stovėjo mane apsikabinęs, ant kojos ir smarkiai jį pastūmiau. - Dar kartą prie manęs prisiliesi ir Tu lavonas. - susipratusi ką kątik padariau pamačiau, kad taip pasielgiau su Taehyungu, kuris.......