Vanilinė cigaretė

35 dalis

- Lu, važiuojam? - šūktelėjo Jungkook eidamas link kambario, kuriame kalbėjau su V.

- Na, tai ką sumąstei? - paklausė Suga, žvelgdamas į mane ir V sėdinčius ant grindų.

- Atleiskit, bet aš jau eisiu. - tariau atsistodama nuo žrmės. - Tai tik pokalbis. Su manimi bus Jungkook, nesijaudinkit. Prižadu, kad po pokalbio atvažiuosiu viską papasakoti jums. - išeidama iš kambario nusišypsojau jiems ir nubėgau į pirmą aukštą. - Keliaujam? - paklausiau JK. Jis linktelėjo ir išėjo į lauką. Paskui mus išbėgo Jimin.

- Kaip jūs nusigausit iki bendrabučio ir po to iki kavinės? - paklausė Jimin.

- Taxi, - ramiai atsakė Jungkook. Jimin susiėmė už galvos.

- Kai pakalbėsit, paskambink, atvažiuosiu jūsų paimti.- Jungkook linktelėjo ir mes nuėjome.

Išsikvietemė taxi ir važiavom iki bendrabučio.

- Kaip jautiesi? - paklausė Jungkook.

- Neramiai. Šiek tiek baisu ir nežinau kodėl. - atsakiau ir nusisukau į langą. Pajaučiau, kaip jo ranką suėmė manąją, kas privertė atsisukti į jį.

- Nesijaudink, aš būsiu šalia, - tarė jis ir nusišypsojo savo miela šypsena.

- Tai mane verčia bijoti dar labiau, - tai tarusi ištraukiau savo ranką iš jo. - Tavo buvimas šalia verčia mane dar labiau bijoti. Jei Tau kas nors nutiks, aš būsiu už tai atsakinga.

- Kas man gali nutikti? - nustebęs paklausė jis.

- Aš nežinau, bet tai nekeičia to fakto, kad gali kas nors nutikti. - po šio pokalbio, važiavome tyloje. Sustojus prie mūsų bendrabučio, išlipome. Aš sumokėjau vairuotojui ir nuėjau link mūsų kambario.

- Kodėl sumokėjai vairuotojui? - paklausė Jungkook.

- Nes jis atvežė mus iki bendrabučio? - sarkastiškai atsakiau jam.

- Nemanai, kad čia vaikino pareiga sumokėti? - kiek piktai paklausė jis.

- Kai būsim pasimatyme, tada galėsi mokėti Tu, o dabar mes važiuojame mano reikalais, tad moku aš. - atsakiau.

Jungkook išgirdęs mabo žodžius pradėjo šypsotis. Jis atrodė laimingas, bet priežąsties nesakė, kad ir kiek klausčiau.

Galiausiai užėjome į kambarį. Aš priėjau prie spintos ir susiradusi man reikiamus drabužius nuėjau persirengti. Po kiek laiko išėjau iš vonios kambario ir pasiėmusi kuprinę priėjau prie lovos, kurioje ramiai snaudė Jungkook.

- Kookie, kelkis! - pradėjau žadinti jį. Jis atsikėlė ir nužvelgė mane nuo galvos iki kojų ir nusišypsojo.

- Gražiai atrodai, - tarė jis priversdamas mane šiek tiek išraudonuoti.

- Gerai, laikas keliauti, mergišiau, - nusijuokusi tariau ir nuėjau iki durų ragindama jį kiek paskubėti.

Kelionė iki XXX kavinės buvo tyli, kaip ir iki bendrabučio. Išlipus mums reikamoje vietoje priėjau prie vairuotojo ir padaviau jam pinigus už padlauką. O toliau viskas pasisuko gan keista linkme.

Sustojau priešais reikiamą kavinę ir giliai įkvėpiau. Prie manęs priėjo Jungkook. Jis paėmė mane už rankos, mielai nusišypsojo, suteikdamas šiek tiek drąsos ir atidarė kavinės duris.

- Eime, - ištarė jis ir praleido mane į priekį. Pats uždaręs duris prisivijo mane. - Na, kur jis? - paklausė kiek spustelėjęs mano delną.

- Ten, - apsižvalgiusi po kavinę, tariau, aptikusi ant stalo pastatytas rausvos spalvos gerberas.

- Nesijaudink, aš šalia, - tarė Jungkook mane kiek nuramindamas. Aš giliai įkvėpiau ir susikibusi su juo rankomis nuėjau iki jo staliuko, kuris buvo prie lango.

- Labas. - tariau jam lietuviškai. Jis atsisuko į mane ir plačiai nusišypsojo.

- Sesute! - sušuko jis ir pakilo nuo stalo, tačiau jo šypsena pradingo, kai pamatė šalia manęs stovintį Jungkook.  Jis priėjo prie manęs ir mane apkabino, tačiau atsakymo iš manęs nesulaukė. Tuomet priėjo prie Jungkook ir ištiesė jam ranką. - Sveikas, aš Leonardas, - tarė angliškai.

- Malonu, aš Tomas, - sumelavo savo vardą Jungkook ir paspaudė mano broliui ranką.

Jie abu spoksojo vienas į kitą. Jaučiau, kaip ore kyla įtampa ir darosi sunku kvėpuoti.

Šis susitikimas gali virsti katastrofa.