Vanilinė cigaretė

3 dalis

- Sveiki. Atėjau dėl darbo pasiūlymo. - užėjusi į kabinetą ištariau. Vaikinas iš lėto pakėlė galvą nuo popierių, į kuriuos, prieš man užeinant, žiūrėjo kaip į velnio iškvietimo kodus.

- Sveika, - švelniu, tačiau kartu kiek griežtu, balsu tarė vaikinas. - Kuo būsi vardu?

- Aš Luka Darks. Pastebėjau prie durų iškabą, kad ieškoma padavėja, tad nusprendžiau pamėginti savo laimę.

- Malonu, panele Darks. Mano vardas Džeremis Windsou. Prašau prisėskite. - jis atsistojo ir rankos gestu parodė į kėdę, esančią priešais jo stalą. - Taigi, kokia jūsų darbo patirtis?

- Aš esu iš Lietuvos. Ten nuo 16-likos metų dirbau puse etato įvairiuose darbuose, pavyzdžiui, valytoja, maisto išnešiotoja ir skrajučių dalintoja. Čia atvykau mokytis, tačiau nutariau kartu ir įsidarbinti, kad pajėgčiau čia išgyventi. Norėčiau įsidarbinti čia pusei dienos, kad galėčiau po paskaitų ateiti iš karto čia. Esu tikrai uoli darbuotoja. Kruopščiai dirbu bei greitai įsisavinu naują informaciją. - viską labai greitai susakiau.

Džeremis kiek patylėjo. Jis labai ilgai mąstė apie mano pasakytus žodžius. Jis perdirbinėjo jam suteiktą informaciją kaip Facebook'o naujinimai telefone - labai lėtai.

Galiausiai jis atsistojo ir priėjo prie manęs.

- Žinai, - galiausiai sakė jis - čia ne šiaip restoranas. Vakarais yra ypač daug darbo, kadangi čia lankosi daug įžimybių, kurios nori privatumo nuo gerbėjų. Ir tokiu atveju mes negalime čia nieko įleisti daugiau. Čia yra daug taisuklių, kaip reikia dirbti vakarais ir aš negaliu pasitikėti ką tik sutikta mergina ypač tokiam darbui.

- Na, matau jūs jau apsisprendėt su savo sprendimu. - aš atsistojau, - Tačiau prieš išeidama noriu pasakyti. Manęs nedomina įžimybės, jų gyvenimas ir ką jie daro. Viskas kas man rūpi šiuo metu, tai susirasti darbą, kad galėčiau išgyventi ilgiau nei dvi savaites. Jei jus nors šiek tiek įtikino mano žodžiai, prašau, duokit man šansą. - aš paėmiau tušinuką ir ant balto lapelio užrašiau savo numerį. - O kol kas, dėkui už jūsų suteiktą laiką.

Aš pasiėmiau savo kuprinę ir išėjau iš jo kabineto. Pasiėmiau telefoną, kuriame jau rodė 7 valandad vakaro, tad norėjau greičiau grįžti atgal. Ėjau link restorano išėjimo ir atidariusi duris prieš save išvydau garsią dainininkę. Aš tiesiog pasitraukiau jai iš kelio ir kai ji praėjo pro duris aš išėjau, netarusi jai nė vieno žodžio.

Žingsnuodama namo nuėjau iki parduotuvės nusipirkti cigarečių. Taip, aš nesu angeliukas ir aš rūkau, ko globos namuose niekas nežino. Priėjusi prie prekystalio apžvelgiau visas cigaretes ir mano žvilgsnis apsistojo ties vanilinėm cigaretėm.

Apsipirkusi nuėjau į parką, esantį šalimais mano bendrabučio. Atsisėdau ant suolo ir stebėjau dangų, kurį iš lėto gaubia tamsa. Išsitraukiau ką tik pirktą naują pokelį "stebuklingų lazdelių" ir jį atplėšusi išsitraukiau vieną, kurią ir prisidegiau. Jaučiau, kaip mano plaučiai prisipildo "cukraus vatos" o kūnas po truputį atsipalaiduoja.

- Šis vakaras tobulas - užsimerkusi ir atlošusi galvą tariau pati sau.

- Atsiprašau, gal turite cigaretę? - *angliškai* mano mintis išsklaidė vyriškas balsas. Jo akcentas buvo labai keistas ir neįprastas man. Jo sakinys skambėjo labai švelniai, lyg pliušinio žaisliuko prisilietimas.

Aš iš lėto pakėliau galvą ir pažiūrėjau į vaikiną. Jis buvo su baltais adidas kedais, juodais džinsais ir baltais marškinėliais. Rankoje laikė smėlio spalvos paltuką, o per petį buvo persimetęs juodą tašę. Tačiau iš jo išvaizdos man labiausiai įsiminė jo ryškūs mėtinės spalvos plaukai. Pažvelgusi į jo veidą supratau, kad jis korėjietis ir priedu prisiminiau, kad šį žmogų jau esu mačiusi.

- Labas. Aš rūkau vanilines, Tau tokios tiks? - mėginau laimę ir ėmiau kalbėti kiek laižytai korėjietiškai. Vaikinas nustebo. Jis išpūtė akis ir kurį laiką stebėjo mane. - Aš šiek tiek moku korėjietiškai, tad jei Tau patogiau, gali kalvėti savo gimtąja kalba. - jam neištarus nė žodžio vėl prakalbau.

Vaikinas galiausiai atsipeikėjo ir nusišypsojo.

- Tu mane kiek nustebinai. Ne dažnai sutiksi Londone žmogų, kuris kalba korėjietiškai. - jis nusišypsojo, - Beje, man tiks ir vanilinė cigaretė.

Aš iš pokelio ištraukiau stebuklingą vanilinę cigaretę ir padaviau ją vaikinui. Jis man nulenkė kiek galvą ir padėkojęs jau norėjo išeiti, tačiau atsisuko į mane ir tarė :

- Gal galiu Tau palaikyti kompaniją ir prisėsti šalia?

- Čia laisva šalis. - kiek šaltai atsakiau jam.

- Beje, mano vardas Min Yoongi.