Vanilinė cigaretė

25 dalis

Visi sedėjom prie stalo ir valgėm. Visi kalbėjo, juokėsi, o aš vis dar jaučiausi kaip nesava. Nežinojau ką sakyti, nors nenorėjau ir tylėti.

- Luka, viskas gerai? - tarė viena siš vaikinų. Aš staigiai atsisukau į pusę, iš kurios sklido klausimas.

- Taip, aišku. - tariau kiek sutrikus.

- Tu atrodai liūdna. - tarė V.

- Ne, aš visada tokia. - tariau ir nuleidau žvilgsnį į stalą. - Ir dabar, aš sėdžiu, noriu pabendrauti ir kiek susipažinti, tačiau nežinau kaip tai daroma ir tenka sedėti ir tylėti, kad nieko nesugadinti.

- Tuomet gal pažaiskit kokį žaidimą? - taria Jimin.

- Turiu pasiūlymą, jei jums įdomu, - tariu kiek nepasitikėdama savimi. Visi sukluso. - Pas mus Lietuvoje yra populiarus žaidimas "Tiesa drąsa".

- Kaip jį žaisti? - paklausia susidomėjęs RM.

- Na, kiek žinau, tai yra vienas vedėjas, kuris kiekvieno iš žaidėju klausia klausimo, ką jie renkasi, tiesą ar drąsą. Žmogus žaidėjas turi pasirinkti vieną iš dviejų. Jei tai tiesa, vedantysis klausia bet kokio klausimo, į kurį reikia atsakyti tik tiesą, o jei renkasi drąsą - turi ją atlikti. Jei neatlieka, tada eina kokia nors bausmė apie kurią žaidėjas nežino. Kadangi mūsų yra aštuoni, tad galim susėsti ratuku ir mesti kamuoliuką tam, kurio nori paklausti klausimo.

- Jau pamiršau pradžią, tačiau žaidžiam, - nusijuokia ir taria V. Visi kiti jam pritarė.

Susėdom visi į ratuką ir pradėjom žaisti. Mėtėm vienas kitam kamuoliuką ir klausinėjom klausimų bei duodavom užduotis.

- Luka! Tiesa ar drąsa? - paklausia Jungkook.

- Drąsa. - atsakau sugaudama jo mestą kamuoliuką.

- Ooooou, - jis ėmė ūkti ir nubėjo į antrą aukštą. Po kelių minučių nusileido su gitara. - Tavo užduotis sugroti ir padainuoti.

- Gerai. - tariau ir paėmiau iš jo gitarą.

- O ji drąsi, - tarė RM. - Nebijai groti prieš įžymybes? - pradėjo juoktis.

- Kai ateis Tavo eilė klausti, galėsi dar kartą paklausti manęs šio klausimo. Tada ir atsakysiu, - derindama gitarą tariau ir girdėjau kaip jis ir kiti ėmė juoktis.

Baigusi derinti stygas ėmiau groti. Pradėjau švelniai braukti pirštais per stygas. Galiausiai pradėjau dainuoti.

Visą laiką dainavau užsimerkusi, o baigusi dainą bijojau atmerkti akis. Jaučiau, kaip rankos šiek tiek dreba, tačiau suėmiau save į rankas ir atsimerkiau.

- Wow, Tu neblogai dainuoji, - tarė Jin.

- Dėkui, - kiek susigėdau.

Toliau viskas ėjo palaipsniuj. Klausinėjom vieni kitų kvailų klausimų, juokemės ir juokavom. Laikas praėjo labai greitai ir linksmai. Nesijaučiau taip gerai kieno nors kompanijoje jau labai ilgai, o jei tiksliau, niekada taip nesijaučiau.

- Jimin, tiesa ar drąsa? - tariau ir ėmiau šypsotis.

- Tu gražesnė kai šypsaisi, - tarė jis. Tai privertė mane paraudonuoti.

- Nenukreipinėk temos - piktai tariau jam.

- Drąsa drąsa. - pavartė akis ir laukė mano nurodymų.

- Noriu, kad pašoktum pagal mano paleistą dainą. - tariau džiaugsmo pilnu balsu. Jimin nusijuokė.

- Taip nori pamatyti, kaip aš šoku?

- Ne, tiesiog įdomu ant kiek Tu prastesnis šokėjas nei aš, - nusijuokiau ir paleidau jam dainą "BTS - Fire"

- Atleisk, Luka, tačiau arba visi, arba nė vienas, - atsistojo J-Hope, o paskui jį ir visi kiti.

- Būsiu labai laiminga, - apsidžiaugiau. Jie šoko taip įsijautę į dainą, kad net amo netekau. Jų judesiai tokia plastiški ir sinchroniški. Galėčiau priprasti prie tokio vaizdo.