Vanilinė cigaretė

15 dalis

- Minėjai, kad ir gitara moki groti. Gal ką nors sugrosi? - tarė V.

- Neturiu nuotaikos, - vėlgi šaltai atsakiau.

- Nagi! Aš pats nemoku, tai bent Tu man pagrok. Prašaaaau.

Aš paėmiau iš jo gitarą ir ėmiau groti Ed Sheeran dainą "I see fire". Pragrojusi pradžią norįjau pradėti dainuoti, tačiau išgirdau V balsą. Gražų, tyrą ir išlavintą. Jo anglų tarmė tokia miela. Kiekvieną žodį jis taria su minkštu bei švelniu akcentu, kad privertė mane nusišypsoti. Pačioj pabaigoj prisijungiau ir aš. Sukaupusi visą drąsą pradėjau dainuoti. Mes dainavom kartu ir pasibaigus dainai V ėmė juoktis. Aš pažiūrėjau į jį piktu žvilgsniu.

- Nemaniau, kad kada dainuosiu su savo gerbėja. - toliau juokėsi jis.

- Žinok ši gerbėja gali Tau trenkti, - rimtai tariau jam.

- Ar aš turėčiau bijoti? Juk prieš kelias minutes verkei iš baimės. - kiek pašaipiai tarė jis.

Po šių žodžių aš atsistojau ir padėjau gitarą ant žemės. Priėjau prie jo, jis sėdėjo ir juokėsi toliau. Trenkiau jam per galvą ir užėjusi į namus pamačiau Jungkooką. Jis stovėjo ir žiūrėjo į mus.

- Kaip Tu jautiesi? - paklausė jis.

- Būčiau pasijutus geriau, jei būčiau atsikėlusi ten, kur ir užmigau. - piktai tariau ir pasiėmusi daiktus atidarinėjau lauko duris, tačiau veltui. Jos buvo užrakintos. Jungkook žiūrėjo į mane nusiminęs. Aš apsisukau ir grįžau atgal į kiemą, kur buvo V. Jis vis dar juokėsi. Iš paskos atėjo ir Jungkook.

- O, Kookie, labas rytas. - tarė V.

- Sveikas. Ką čia veikėt? - paklausė jis.

- Luka man grojo ir abu dainavom. - nusišypsojo V.

- Atleiskit, kad pertraukiu jūsų pokalbį, balandėliai, bet man reikia į darbą, o kad nusigaučiau iki darbo man reikia į savo kambarį išsiprausti ir persirengti, tad gal malonėtumėt atrakinti duris ir mane išleisti?

- Durys užsikirtusios. Net mes jų vakar neatidarėm. - tarė Jungkook. - Gali eiti pas mane į kambarį, ten yra dušas. Gali ten išsiprausti, o dramužius duosiu savo švarius.

- Pirma, tai aš ruošiuosi į darbą, antra, Tavo drabužiai man bus per dideli ir trečia, aš noriu atgal į savo kambarį. Tad atrakinkit duris ir leiskit išeiti.

- Tegul ji eina. Man atsibodo kaip ji verkia pastoviai lyg būtų primadona. - leisdamasis laiptaid žemyn kalbėjo Jimin.

- Uoj, atleisk, princese, kad pažadinau iš Tavo grožio miego. Nors palauk, man nusispjaut. - tariau aš. - Patikėk manim, aš noriu iš čia išsineždinti ne mažiau, nei Tu nori, kad manęs čia nebūtų. - atsisukau į Jungkooką ir V, - Tad būkit malonūs, jei neklausot manęs, paklausylit savo draugo.

- Jimin, mes apie tai jau kalbėjom. - tarė V.

- Vyručiai, prašau. Tiesiog išleiskit mane ir diskutuokit toliau. Man reikia į darbą. - kiek švelniau tariau.

- Palauk minutėlę, Jimin Tave nuveš, - tarė V ir pažiūrėjo piktai į Jimin.

- Wouwouwou. Na jau ne, dėkui. Jau geriau aš pro langą iššoksiu, nei važiuosiu kur nors su juo. - tariau piktai.

- Norėčiau tai pamatyti, - pašaipiai tarė Jimin.

- Tai iššūkis? - pažiūrėjau į jį ir priėjau kiek aščiau.

- Taip, o ką? Išsigandai? - jis irgi priėjo arčiau manęs.

Aš nusišypsojau. Užsidėjau kuprinę sau ant pečių ir užlipau į antrą aukštą. Užėjau į kambarį, kuriame atsikėliau. Atidariau langą ir užlipau ant palangės. Atsisukau į Jimin. Šalia jo stovėjo Jungkook ir V. Kambario savininkas pamatęs šį vaizdą prasibrovė pro draugus ir bėgo link manęs, tačiau per lėtai.

- Jimin, iš Tavęs šokoladas. - su šiais žodžiais iššokau pro langą..